Seime bręsta verslo reformos: ar regionų verslai išgyvens planuojamus pakeitimus?

BFK pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad Lietuvoje verslo formų yra daugiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Jo vertinimu, pernelyg didelė įvairovė sudaro sąlygas piktnaudžiavimui ir skatina vadinamąjį mokestinį arbitražą.

Tuo metu smulkiojo verslo atstovai ir dalis ekspertų įspėja, kad mažųjų bendrijų atsisakymas galėtų smarkiai apsunkinti veiklą regionuose, padidinti administracinę naštą ir dalį verslų pastūmėti į šešėlį.

Siūloma mažinti verslo formų skaičių

A. Sysas nurodo, kad individualią veiklą šiuo metu reglamentuoja penkios ar šešios skirtingos verslo formos. Jo teigimu, racionalu būtų palikti vieną aiškiai apibrėžtą formą, o natūraliai verslo rūšys turėtų būti trys – akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ir individuali veikla.

Politikas atkreipia dėmesį, kad mažosios bendrijos Lietuvoje veikia daugiau nei dešimt metų, tačiau pastaraisiais metais jų skaičius augo sparčiau. Ypač aktyvus steigimas fiksuotas nuo sausio, kai įsigaliojus mokesčių reformai individuali veikla tapo brangesnė.

Anot A. Syso, tai gali rodyti, kad verslai renkasi ne veiklos patogumą, o mokestines lengvatas.

Smulkusis verslas: tai būtų žingsnis atgal

Smulkiojo verslo asociacijos pirmininkas Airinas Jermolajevas teigia, kad mažoji bendrija šiandien yra viena prieinamiausių ir paprasčiausių formų pradedantiesiems verslininkams, jaunoms šeimoms bei regionų gyventojams.

Jo vertinimu, šios formos panaikinimas reikštų sudėtingesnę verslo pradžią ir didesnę biurokratinę naštą. Dalis smulkiųjų verslininkų galėtų nebesugebėti tęsti veiklos, ypač regionuose, kur verslai dažnai neturi finansinių rezervų.

A. Jermolajevas pabrėžia, kad mažosios bendrijos jau dabar yra aiškiai reglamentuotos – taikomas pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, darbuotojų mokesčiai, buhalterinė apskaita. Todėl, jo nuomone, kalbos apie sisteminį piktnaudžiavimą nėra pagrįstos.

Ekspertai: skirtingos formos – skirtingos paskirtys

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pažymi, kad mažoji bendrija skirta fiziniams asmenims ir pasižymi paprastesniu administravimu. Ji leidžia sumažinti ataskaitų skaičių ir palengvina veiklos pradžią.

Pasak jos, pasirinkimas tarp uždarosios akcinės bendrovės ir mažosios bendrijos reiškia ir skirtingą socialinių garantijų modelį. Pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės darbuotojas kas mėnesį moka įmokas „Sodrai“, o mažosios bendrijos narys gali pasirinkti išmokų modelį, tačiau tai turi įtakos socialinėms garantijoms.

Ekonomistas Raimondas Kuodis laikosi kitokios pozicijos. Jis teigia, kad per didelė verslo formų įvairovė apsunkina mokesčių sistemos valdymą ir sudaro sąlygas pereiti iš vienos formos į kitą ieškant palankesnio apmokestinimo.

Siūloma „mini įmonės“ koncepcija

R. Kuodis siūlo palikti tris formas – akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ir vadinamąją mini įmonę. Pastaroji būtų skirta smulkiausiems verslams, kai žmogus pats save įdarbina ir moka visus socialinius mokesčius, mainais gaudamas tokias pat garantijas kaip samdomas darbuotojas.

Jo teigimu, ši sistema galėtų užtikrinti aiškesnį apmokestinimą ir socialinę apsaugą, kartu išlaikant paprastesnį administravimą.

Tuo metu Kauno technologijos universiteto docentas Evaldas Stankevičius atkreipia dėmesį, kad mažųjų bendrijų populiarumą lėmė ne pati teisinė forma, o mokestinės paskatos – progresyvesnis individualios veiklos apmokestinimas ir 0 proc. pelno mokesčio lengvata pirmaisiais metais.

Jo vertinimu, naikinti mažąsias bendrijas reikštų spręsti pasekmes, o ne priežastis. Jei tikslas yra mažinti piktnaudžiavimą, tikslingiau būtų peržiūrėti apmokestinimo skirtumus ir aiškiai apibrėžti lengvatų ribas.

Diskusijos dėl verslo formų pertvarkos dar tik prasideda, tačiau jau dabar aišku, kad sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį smulkiajam verslui ir regionų ekonomikai.