Transporto akcijos kyla sparčiausiai per ketverius metus: kodėl investuotojai palieka technologijas?

Po kelerius metus trukusio atsilikinėjimo nuo pagrindinių JAV akcijų indeksų „Dow Jones Transportation Average“ dabar išsiveržė į lyderio poziciją – per pastarąjį pusantro mėnesio indeksas aplenkė „S&P 500“ 13 procentinių punktų, o tokio atsilikimo sumažėjimo nematyta nuo finansų krizės laikų. Šis rodiklis, apimantis tokius sektoriaus lyderius kaip „CSX Corp.“, „FedEx Corp.“, „Old Dominion Freight Line Inc.“ ir net „United Airlines Holdings Inc.“, buvo stipriai kilstelėtas gerų ekonominių duomenų ir investuotojų posūkio nuo pastaraisiais metais dominavusių didžiųjų technologijų bendrovių.

Norą diversifikuoti savo portfelius investuotojai vis dažniau įgyvendina atsigręždami į vadinamąją „senąją ekonomiką“. Susirūpinimas dėl dirbtinio intelekto keliamos grėsmės tradiciniams verslo modeliams, taip pat milžiniški hiperskalių debesijos paslaugų teikėjų kapitalo investicijų planai į šią technologiją paskatino dalį lėšų perkelti iš technologijų sektoriaus kitur. Gamybos sektoriaus duomenys dar labiau sustiprino šią tendenciją, suteikdami optimizmo tiems, kurie ieško saugesnių investicijų.

Praėjusią savaitę paskelbta JAV Tiekimo valdymo instituto (ISM) ataskaita parodė, kad gamybos sektoriaus aktyvumas 2026 m. sausį augo sparčiausiai nuo 2022-ųjų. Reaguodamas į tai, transporto sektoriaus indeksas pasiekė dar vieną rekordinį uždarymo lygį. Vasario 11 d. indeksas dar šiek tiek ūgtelėjo po rinkos lūkesčius viršijusios užimtumo ataskaitos, kuri parodė, kad darbo rinka tvirtėja.

„Šis sektorius yra vienas jautriausių ekonomikos ciklui, nes esant didesniam aktyvumui daugiau prekių ir žaliavų turi būti pervežama po šalį ir visą pasaulį“, – sako „Wells Fargo Investment Institute“ pasaulinių akcijų ir realiojo turto padalinio vadovas Sameeras Samana. Pasak jo, investuotojai, ieškantys alternatyvos su dirbtiniu intelektu susijusioms akcijoms ir matantys stiprią ekonomiką, „dar labiau sustiprina teigiamą investavimo į šį sektorių pagrindimą“.

Transporto bendrovės vis dažniau traktuojamos kaip dalis vadinamojo „dirbtiniam intelektui atsparaus“ portfelio, nes jų pagrindinės funkcijos – fizinis prekių ir žmonių judėjimas – nėra tiesiogiai pakeičiamos programiniais sprendimais ar algoritmais.

„Paprastas ryšys yra akivaizdus: jeigu didėja gamybos paklausa, apibrėžimo prasme auga ir transporto poreikis“, – aiškina „Nationwide“ vyriausiasis rinkos strategas Markas Hackettas. Jo teigimu, tai taip pat rodo, kad bendra ekonominė situacija gerėja ir tampa svarbiu techniniu signalu investuotojams, skatinančiu investuoti į įmones, kurios pirmosios gauna naudos iš ekonomikos atsigavimo.

Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad tolesnis akcijų brangimas kai kurioms šio sektoriaus įmonėms gali būti ribotas.

„Leuthold Group“ atstovas Gregas Swensonas praėjusią savaitę avialinijų, geležinkelių ir krovinių gabenimo perspektyvas apibūdino kaip „nevienalytį derinį“. Kur kas optimistiškiau jis vertino oro krovinių ir logistikos bendrovių ateitį.

Tuo metu „Benchmark“ analitikas Christopheris Kuhnas, sekantis vilkikų ir kelių transporto bendroves, atkreipia dėmesį, kad ISM rodiklis dar tik vieną mėnesį yra virš ekspansiją žyminčios ribos. Vis dėlto, jeigu paklausa vežėjams pradės augti, transporto bendrovės, pasak jo, bus tarp pirmųjų, kurios pajus naudą. Kuhno nuomone, vilkikų ir kelių transporto sektoriaus akcijų ralio potencialas dar nėra išsemtas.

„Pakanka šiek tiek pajamų augimo, šiokio tokio krovinių apimties padidėjimo ir nedidelio kainų kilimo – ir galite pamatyti labai reikšmingus papildomus pelno maržos procentus, nukrentančius į galutinį rezultatą“, – teigia Kuhnas.