Ar netrukus negalėsime laisvai pasiekti savo pinigų? Svarstoma stabdyti pavedimus iki 12 valandų

Ministerijos teigimu, pokyčių tikslas – sustiprinti kovą su finansiniu sukčiavimu. Pastaraisiais metais sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja dešimtis milijonų eurų, todėl siekiama griežtesnės operacijų kontrolės.

Tuo metu bankų atstovai įspėja, kad tokie sprendimai gali būti brangūs ir sudėtingi įgyvendinti, o jų nauda – abejotina, ypač artėjant vieningam Europos Sąjungos reguliavimui.

Ar pavedimai bus stabdomi iki pusės paros?

Finansų ministerija svarsto mokėjimų srities teisinio reguliavimo atnaujinimą. Kaip nurodoma komentare, planuojama stiprinti kovos su finansiniu sukčiavimu priemones ir užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą.

Tarp svarstomų priemonių – papildomos pareigos mokėjimo paslaugų teikėjams dėl operacijų stebėsenos, saugesnio tapatybės patvirtinimo, rizikingų veiksmų kontrolės bei tam tikrų sprendimų atidėjimo laikotarpių. Viešojoje erdvėje jau nuskambėjo siūlymas kai kuriuos pavedimus užlaikyti iki pusės paros.

Ministerija taip pat siekia aiškiau apibrėžti, kada mokėjimo operacija laikoma neautorizuota, sprendžiant finansinių nuostolių atlyginimo klausimus. Numatyta tikslinti ginčų nagrinėjimo ir įrodinėjimo naštos pasiskirstymo principus, ypač tais atvejais, kai vartotojo veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas ar tyčiniai.

Pasak ministerijos, taip būtų siekiama didesnio teisinio aiškumo ir teisingesnio nuostolių paskirstymo, kartu skatinant mokėjimo paslaugų teikėjus investuoti į prevencijos priemones. Konkretūs sprendimai dar rengiami ir bus derinami su suinteresuotomis šalimis.

Bankai: nacionaliniai sprendimai būtų trumpalaikiai

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė teigia, kad finansų įstaigos jau dabar aktyviai investuoja į sukčiavimo prevenciją – plečia specialistų komandas, diegia technologinius sprendimus ir tobulina vidaus procesus.

Ji primena, kad visoje Europos Sąjungoje rengiami bendri šios srities teisės aktai. Galutinė reglamento ir direktyvos redakcija planuojama paskelbti 2026 metų viduryje. Reglamentas bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą.

Asociacijos vertinimu, papildomos nacionalinės iniciatyvos galėtų būti neefektyvios ir trumpalaikės. Be to, finansų sektoriuje tokie pokyčiai reikalautų esminių IT sistemų atnaujinimų, o tai pareikalautų laiko ir didelių investicijų.

Bankų atstovai taip pat pabrėžia būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su teisėsauga, reguliuotojais, ryšio tiekėjais ir socialinių tinklų bendrovėmis, siekiant užkardyti sukčių bandymus pasiekti gyventojus. Tęsiamos ir visuomenės informavimo kampanijos, raginančios išlikti budriems.

Sukčiavimo mastas auga

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 metais.

Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, palyginti su 35 mln. eurų 2024 metais. Tai rodo, kad taikytasi į didesnes sumas.

Vis dėlto realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši: 2025 metais gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, o 2024 metais – 20 mln. eurų. Pasak centro vadovės Eglės Lukošienės, vis daugiau bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje, iki pinigams pasiekiant sukčius.

Nepaisant to, institucijos ragina neprarasti budrumo. Augantis bandymų skaičius rodo, kad sukčiai prisitaiko prie naujų aplinkybių, todėl diskusijos dėl griežtesnės mokėjimų kontrolės artimiausiu metu, tikėtina, tik intensyvės.