Daugelis apie tai net nepagalvoja: tiesa apie grynuosius pinigus, kurios nenori girdėti net tavo bankas

Ar tai tik įprotis, ar už to slypi kažkas gilesnio? Ne vienas tyrimas ir elgsenos ekonomikos eksperimentas rodo, kad žmonės elgiasi kitaip, kai moka grynaisiais. Fiziškai atiduodant pinigus, tarsi labiau skauda – žmogus aiškiau jaučia, kiek pinigų netenka. 

Kitaip tariant, iš rankos išeinantis 20 eurų banknotas dažnai sukelia daugiau emocijų nei skaitmeninis skaičiukas, dingstantis iš sąskaitos. Tai gali būti vienas iš veiksnių, kodėl kai kurie vis dar renkasi grynuosius kaip pagrindinį mokėjimo būdą.

Taigi kyla klausimas, ar grynieji pinigai padeda geriau valdyti savo biudžetą, išlaidas, gal net emocinį santykį su pinigais? Ir ar tikrai skaitmeniniai sprendimai mus nuo šio santykio atitolina?

Psichologinis santykis su pinigais: kodėl svarbus fizinis kontaktas?

Grynieji pinigai veikia mūsų smegenis kitaip nei skaitmeniniai. Mokėdami kortele ar telefonu dažnai nejaučiame, kad išleidome realią sumą. O štai kai sumokame grynaisiais, ypač stambesniais banknotais, dažnas stabteli, permąsto, ar tikrai verta. 

Šį efektą ekonomistai vadina „skausmo išlaidauti efektu“, ir jis veikia kaip natūrali finansinė savikontrolės priemonė. Be to, pinigų fizinis buvimas kišenėje ar piniginėje leidžia geriau matyti, kiek jų dar liko. Toks vaizdinis ir taktilinis priminimas apie savo biudžetą dažnai padeda neperspausti su išlaidomis. 

Tuo tarpu skaitmeniniai mokėjimai, ypač kai sąskaitoje aktyvuota automatinė papildymo funkcija ar kredito limitas, gali paskatinti impulsyvų vartojimą. Grynieji sukuria ir savotišką kontrolės jausmą. Jie „čia ir dabar“, be jokių tarpininkų, be techninių trukdžių. Kai laikai pinigus rankoje, jie tarsi priklauso tau labiau nei tie, kurie „kažkur debesyje“.

Grynieji ir biudžeto valdymas: paprasta, bet veiksminga

Vienas iš senųjų metodų, kurį vis dar taiko daug taupančių žmonių – tai vadinamoji vokelių sistema. Iš anksto suplanuotas biudžetas padalijamas į atskirus vokelius pagal poreikių kategorijas: maistui, transportui, pramogoms ir pan. 

Kai pinigai viename voke baigiasi – daugiau neleidžiama. Tai griežta, bet labai veiksminga disciplina, kurios su skaitmeniniais įrankiais pasiekti kartais sudėtingiau. Tiesa, egzistuoja ir skaitmeninių biudžetavimo įrankių, imituojančių šią sistemą, bet jie ne visada sukelia tą patį efektą.

Dažnam žmogui programėlėje esantys skaičiai atrodo labiau virtualūs, o realūs pinigai – tikresni. Be to, grynieji reikalauja fizinio kontakto – reikia išimti, skaičiuoti, pasverti. Tai sukuria didesnę sąmoningumo būseną priimant finansinius sprendimus.

Tokiu būdu grynieji tampa savotišku stabdžiu, padedančiu išvengti emocinių pirkinių. Kai viską turi apmokėti čia ir dabar, mažiau tikėtina, kad pasiduosi spontaniškam norui nusipirkti dar vieną nereikalingą daiktą.

Skaitmeninės alternatyvos: patogumas ar kontrolės iliuzija?

Negalima paneigti, kad skaitmeniniai atsiskaitymai suteikia neabejotinų pranašumų: greitis, patogumas, galimybė sekti savo išlaidas realiuoju laiku. Daugelis bankų ir „fintech“ paslaugų teikėjų siūlo įrankius, kurie automatiškai kategorizuoja pirkinius, leidžia nustatyti biudžetus ir net siunčia įspėjimus, kai išlaidos viršija numatytas ribas.

Tačiau patogumas dažnai turi kainą. Būtent dėl to patogumo žmonės rečiau analizuoja, kiek ir kam leidžia pinigus. Mokėjimų skausmų nebuvimas skatina vartotojiškumą. Ir net kai naudojami išmanūs biudžeto planavimo įrankiai, jie dažnai reikalauja papildomos valios bei dėmesio, kad iš tiesų veiktų.

Be to, skaitmeninis pasaulis neišvengiamai priklauso nuo technologijų: interneto ryšio, veikiančių serverių, saugumo. Net jei tai ir retas atvejis, bet sistemos trikdžiai ar kibernetinės atakos primena, jog šimtu procentų pasikliauti vien virtualiais pinigais ne visada išmintinga.

Grynieji – senamadiški ar vis dar būtini?

Nors skaitmeninės tendencijos neabejotinai užima vis daugiau erdvės kasdienybėje, grynieji pinigai išlieka svarbūs ne tik vyresnio amžiaus žmonėms ar regionams, kur mažesnis technologijų prieinamumas. 

Jie padeda išlaikyti ryšį su pinigų verte, sukuria aiškesnį kontrolės jausmą ir padeda geriau valdyti kasdienes išlaidas. Tai nėra klausimas, kuris būdas geresnis, veikiau apie tai, kaip skirtingi metodai gali papildyti vienas kitą. 

Kartais verta išbandyti net ir labai paprastus grynųjų naudojimo būdus, pavyzdžiui, maisto biudžetui ar savaitės kišenei, vien tam, kad iš naujo suvoktume, kaip elgiamės su savo pinigais. Galbūt atsakymas slypi ne technologijose, o paprastume. Ir kai kuriems iš mūsų tai tiesiog grynųjų šlamėjimas piniginėje.