Lietuviai praranda milijonus eurų: daugelis net nežino apie priklausančias išmokas, o netrukus jos gali ir sumažėti

Kol Europos institucijos svarsto, kaip sąlygas keleiviams apsunkinti dar labiau, kompensacijų valdymo bendrovė „Skycop“ siūlo visiškai priešingą sprendimą – padvigubinti išmokas.

Prieš du dešimtmečius įsigaliojęs ES261 reglamentas numato nuo 250 iki 600 eurų kompensacijas už skrydžių nesklandumus, priklausomai nuo kelionės atstumo. Šiuo metu keleiviai turi teisę į šiuos pinigus, jei dėl oro linijų kaltės jų skrydis vėlavo bent 3 valandas. 

Tačiau neseniai ES transporto ministrai pasiekė susitarimą, kuris šias sąlygas keistų – kompensaciją būtų galima gauti tik vėlavimui siekiant 4–6 valandas. Taip pat siūloma mažinti didžiausią išmoką – nuo 600 iki 500 eurų, nors mažiausia pakiltų iki 300 eurų. 

Tolesnis sprendimas priklausys nuo Europos Parlamento, o Lietuvos Susisiekimo ministerija šiems siūlymams iškart pareiškė nepritarimą.

„Skycop“ jau anksčiau kritikavo šiuos pokyčius, o dabar kviečia Europos politikus nepamiršti tikrosios ES261 prasmės – ne tik kompensuoti keleiviams patirtus nepatogumus, bet ir užtikrinti oro linijų atsakomybę. 

Bendrovė primena, kad per pastaruosius 20 metų infliacija gerokai apkarpė šių išmokų vertę – visoje euro zonoje jos neteko apie trečdalio perkamosios galios, o Lietuvoje dar daugiau. Tuo tarpu oro bendrovės nuo 2004 metų savo pelną ir pajamas padidino kelis kartus.

Pasak „Skycop“ advokato Nerijaus Zalecko, jei naujieji ES planai įsigaliotų, į kompensacijas pretenduojančių keleivių skaičius sumažėtų 2–3 kartus. 

Jo nuomone, teisingesnis kelias būtų ne mažinti teises, o kompensacijas tiesiog priderinti prie šių dienų realybės – padvigubinti jų sumas, bet palikti galiojančius kriterijus.

Kad tokios taisyklės yra naudinga praktika rodo ir pavyzdžiai iš už ES ribų – Jungtinė Karalystė po „Brexito“ išlaikė ES261 mechanizmą, o Saudo Arabija bei Turkija sukūrė jam analogus. Tokios tvarkos didina regionų patrauklumą turistams ir verslui.

„Skycop“ skaičiuoja, kad vien per 2023 metus Europoje buvo sutrikdyta apie 218 tūkstančių skrydžių – tai galėjo reikšti iki 6 mlrd. eurų kompensacijų. 

Vis dėlto beveik pusė šių atvejų nepatenka į galimų išmokų sąrašą dėl objektyvių, oro linijų nekontroliuojamų priežasčių, pavyzdžiui, prasti orai ar streikai. Dar daugiau nei du trečdaliai keleivių apskritai nesikreipia dėl jiems priklausančių pinigų.

Lietuvoje praėjusiais metais reikšmingai vėlavo ar buvo atšaukta apie 260 skrydžių. Pagal dabartinę sistemą tai reiškia, kad vien už išvykimus keleiviai teoriškai galėjo pretenduoti į 7,8 mln. eurų kompensacijų. 

Dar bent tiek pat galėjo priklausyti už vėlavimus ar atšaukimus grįžtant į Lietuvą. Tačiau realūs kompensacijų dydžiai, kur kas kuklesni, nes daug nesklandumų kilo dėl force majeure aplinkybių, o dalis keleivių nė nesistengia atgauti savo pinigų.