Naujasis mokestis suglumino visą Lietuvą: Seimas nusprendė, o dabar susimokėti turės visi be išimties

Pagal Vyriausybės pasiūlymą, 10 proc. įnašu bus apmokestintos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės draudimą bei privalomąjį transporto priemonių draudimą. Tai reiškia, kad daugumai draudimo paslaugų naudotojų teks susimokėti daugiau. Tiesa, tam tikros sritys sulaukė išimčių.

Socialdemokrato Mato Skamarako siūlymu Seimas pritarė lengvatai ūkininkams, nebus apmokestinamas pasėlių ir ūkinių gyvūnų sveikatos draudimas. Tačiau bandymas įtraukti ir žemės ūkio technikos draudimą tarp išimčių buvo atmestas.

Kaip elgėsi opozicija?

Seime nebuvo vieningos nuomonės. Konservatoriai Gintarė Skaistė ir Mindaugas Lingė siūlė, kad draudimo sutartyse aiškiai būtų nurodytas Saugumo įnašo dydis. Visgi dauguma tam nepritarė. 

Nepaisant to, G. Skaistė pabrėžė, kad mokestis būtinas, nes prisidės prie stipresnio šalies gynybos finansavimo.

Finansų ministerijos skaičiavimu, 2026 metais iš naujo mokesčio planuojama surinkti 82,5 milijono eurų, o 2027-aisiais – jau 110 milijonų eurų. Visa ši suma papildys krašto apsaugos biudžetą.

Auga ir pelno mokestis

Be to, Seimas praėjusią savaitę patvirtino ir Pelno mokesčio įstatymo pataisas. Nuo sausio standartinis pelno mokestis didės nuo 16 iki 17 proc., o lengvatinis – nuo 6 iki 7 proc. Už balsavo 96 parlamentarai, prieš – 19, susilaikė 8.

Iki šiol mažesnį pelno mokestį (6 proc.) taikė įmonės, kurios per metus uždirbdavo ne daugiau kaip 300 tūkst. eurų ir turėdavo iki 10 darbuotojų. Nauja tvarka nebebus susieta su darbuotojų skaičiumi – tai esminis pokytis.

Skirtingos nuomonės dėl pelno mokesčio

Socialdemokratas Ruslanas Baranovas tikino, kad dabartinė geopolitinė padėtis nesudarys sąlygų sparčiam ekonomikos augimui, todėl būtinas mokesčių didinimas. Tuo tarpu opozicijos atstovai tokį žingsnį vertina skeptiškai.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad tai neigiamai paveiks užsienio investuotojų nuotaikas, o liberalas Simonas Kairys perspėjo, kad tokie sprendimai šalį skaldo, esą Lietuva dalijama į dvi dalis.

Šie pokyčiai yra tik dalis platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos. Be pelno mokesčio ir draudimo įnašo, planuojama didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą nuo 9 iki 12 proc., naikinti lengvatą šildymui, keisti nekilnojamojo turto mokesčio principus ir įvesti vadinamąjį „cukraus mokestį“. 

Taip pat numatyta skirti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį šeimoms. Visa tai, Vyriausybės teigimu, būtina tam, kad būtų galima efektyviai finansuoti šalies gynybą bei mažinti socialinę atskirtį. 

Opozicija tuo tarpu reikalauja daugiau skaidrumo, aiškesnių skaičiavimų ir realių garantijų, kad mokesčiai netaps našta mažesnes pajamas turintiems gyventojams.