Lietuvos bankai siunčia svarbų raginimą: tučtuojau pasirūpinkite grynaisiais pinigais, kitaip rizikuojate viskuo

Kalbama apie realią būtinybę – saugų finansinį rezervą galimiems netikėtumams. Švedijos ir Nyderlandų bankai neseniai išplatino aiškią rekomendaciją – laikyti namuose bent kelių dienų išgyvenimui skirtą sumą grynaisiais. 

Atrodytų, kad tai žingsnis atgal, juk gyvename laikais, kai net duonos kepaliuką galima nusipirkti bekontakčiu būdu. Visgi šios rekomendacijos atsirado ne be pagrindo.

Kodėl iš viso prakalbta apie grynuosius?

Skaitmeninė ekonomika, be jokios abejonės, palengvino gyvenimą – greiti pervedimai, išmaniosios piniginės, automatiniai mokėjimai. Tačiau tuo pačiu mes tapome visiškai priklausomi nuo elektros, interneto, serverių veiklos ir programinių sistemų. Ir būtent čia slypi problema.

Jeigu ištiktų rimtas energetinis sutrikimas ar kibernetinis išpuolis, visa skaitmeninė mokėjimų infrastruktūra gali būti paralyžiuota. Įsivaizduokite situaciją, kai dėl techninių gedimų neveikia ne tik bankomatai, bet ir kortelių skaitytuvai parduotuvėse. 

Būtent tokiam scenarijui Europos bankai ruošiasi jau dabar. Skelbiama, kad šiemet infrastruktūros saugumo grėsmės tik didės, todėl verta apsvarstyti atsarginius sprendimus. Ne panikuoti, bet turėti planą B, nors ir mažą, bet reikalingą.

Ar tai aktualu Lietuvoje?

Lietuvoje šiuo metu oficialių nurodymų ar įspėjimų dėl grynųjų laikymo nėra. Tačiau tai nereiškia, kad galime jaustis visiškai saugūs. Juk mūsų šalis – viena pirmaujančių Europoje pagal skaitmeninių paslaugų naudojimą. Kuo labiau viskas virtualu, tuo labiau pažeidžiama.

Dalis finansų specialistų jau dabar kalba apie tai, kad kiekvienam reikėtų apsvarstyti rezervinį planą. Ne todėl, kad problema jau ant slenksčio, bet todėl, kad nepasiruošimas, pats blogiausias scenarijus, jei tokia diena visgi ateitų.

Rekomenduojamos sumos skiriasi. Nyderlanduose siūloma turėti nuo 200 iki 500 eurų, Švedijoje – apie 170 eurų. Lietuvos kontekste dažniausiai minima nuo 500 iki 1000 eurų – suma, kuri užtikrintų galimybę bent savaitę nusipirkti maisto, vaistų, apmokėti degalus ar paslaugas.

Ekspertai taip pat primena, kad jei sistema sugestų ilgesniam laikui, naudinga turėti ne tik eurų, bet ir kitų stabilios vertės valiutų. Jos gali būti naudingos tiek mainams, tiek prireikus pagalbos kelionės metu.

Kaip pasiruošti atsakingai?

Tai tikrai nereiškia, kad reikia tuštinti sąskaitas ir kaupti pinigus po čiužiniu. Kelių šimtų eurų suma – tai atsargus sprendimas, kuris nesukelia rizikos, bet gali tapti tikru išsigelbėjimu.

Patarimas paprastas - laikykite pinigus saugioje vietoje, geriausia – nedidelėmis kupiūromis, kad būtų lengva atsiskaityti. Svarbu vengti drėgmės, šviesos, reguliariai peržiūrėti jų būklę. Jei pinigai susidėvėjo – iškeiskite juos banke.

Jeigu gyvenate su šeima – įvertinkite visų poreikius. Vaikams gali prireikti maisto, senjorams – vaistų, namams – būtinų išlaidų. Turėti atsargą tai ne paranoja, o brandus požiūris į gyvenimo netikėtumus.

Saugumas – ne tik banko sąskaitoje

Net jei šiuo metu tai atrodo keistas patarimas, verta jį pasilaikyti atmintyje. Krizės niekada neperspėja iš anksto, jos ateina tyliai. Tokiu momentu net dešimt eurų gali tapti vertingesni už bet kokią skaitmeninę programėlę. Turėti grynųjų reiškia žinoti, kad net netikėtumo akivaizdoje išliksite stabilus, galėsite pasirūpinti savimi ar artimaisiais.

Todėl ir sakoma, kad geriau turėti ir neprireikti, nei atsidūrus bėdoje neturėti nieko.