Nei bankomatų, nei grynųjų pinigų: ekspertai pasakė, kada Lietuvoje nebeliks šių dviejų dalykų

Tačiau visai neseniai Ispanijoje ir Portugalijoje dingus elektrai, gyventojai liko be galimybės atsiskaityti, o tai akivaizdžiai parodė vieną dalyką – be grynųjų kartais iš tiesų neįmanoma nieko padaryti.

Kol kas Lietuvoje situacija atrodo stabili, tačiau statistika rodo, kad bankomatų skaičius nuolat mažėja. Jei ši tendencija nesikeis, jų gali nelikti jau po keliolikos metų. Kai kurie tyrimai prognozuoja, kad bankomatų Lietuvoje nebeliks per artimiausius 14 metų. 

Tokiu atveju atsiskaitymas grynaisiais taptų beveik neįmanomu. Šiame kontekste klausimas ne tik apie patogumą, bet ir apie saugumą – tiek finansinį, tiek strateginį. Ar šalis, kurioje atsiskaityti be elektros tampa sudėtinga, yra pasiruošusi netikėtoms krizėms? Ir ar žmonės turės alternatyvų, kai skaitmeniniai kanalai taps nepasiekiami?

Bankomatų skaičius mažėja dešimtmečiais

Lietuvoje daugiausia bankomatų veikė 2011 metais – per 1,6 tūkstančio visoje šalyje. Po to skaičius ėmė mažėti. 2021 metais jų teliko mažiau nei tūkstantis. 

Nors pastaraisiais metais vyko tam tikras atsistatymas, bankomatų skaičius vis tiek toli gražu nepasiekia ankstesnio lygio, dabar jų veikia apie 1 133. Dar mažesnis skaičius yra tų, kurie leidžia ne tik išsiimti, bet ir įnešti grynųjų, tokių šiuo metu yra 283.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu net 90 proc. gyventojų gali pasiekti bankomatą 10 km spinduliu, o 99 proc. – iki 20 km atstumu. Atrodo, lyg situacija būtų pakankamai gera, tačiau tai nereiškia, kad ji tokia liks ir toliau, ypač jei skaitmeniniai atsiskaitymai ir toliau augs tokiu tempu.

Tarptautinės prognozės – niūrios

Pagal britų tyrimų portalo „Merchant Machine“ skaičiavimus, jei tendencijos nesikeis, Lietuva gali likti be bankomatų jau po 14 metų. Panašios prognozės pateikiamos ir kitoms šalims – Norvegijai, Airijai. Žinoma, tai yra teorinės prognozės, paremtos dešimtmečio tendencijomis, tačiau jos vis tiek kelia klausimą - ar einame link visuomenės, kurioje nebus vietos gryniesiems pinigams?

Kita vertus, kai kurios šalys, kurios buvo laikomos „be grynųjų“ pionierėmis, tokios kaip Švedija ar Norvegija, jau peržiūri savo požiūrį. Augantis susirūpinimas dėl geopolitinių grėsmių ir galimų sisteminių sutrikimų paskatino šalis persvarstyti politiką ir užtikrinti alternatyvių atsiskaitymo būdų prieinamumą.

Europos Centrinio Banko atlikta apklausa rodo, kad net 57 proc. Lietuvos gyventojų nori turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais. Tai aiškus signalas, kad, nors atsiskaitymai skaitmeniniu būdu populiarėja, grynieji išlieka svarbūs ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir tiems, kurie siekia finansinio saugumo ar nepriklausomybės.

Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad grynieji vis dar vertinami kaip lygiavertė atsiskaitymo priemonė. 2022 metais regionuose buvo įrengta 100 naujų bankomatų, tokiu būdu paslauga tapo pasiekiama papildomam ketvirčiui milijono šalies gyventojų.

Kaip sektorius reaguoja į pokyčius?

Lietuvos bankų asociacija teigia, kad sprendimą, kurį atsiskaitymo būdą rinktis, skaitmeninį ar grynuosius, palieka vartotojams. Vis dėlto pripažįstama, kad per pastarąjį dešimtmetį grynųjų naudojimas traukėsi, o skaitmeniniai sprendimai augo. 

Sumažėjo ir bankų, turinčių savo bankomatus, skaičius. Tačiau kai kurios kredito unijos ir kiti rinkos dalyviai perėmė šią funkciją, pavyzdžiui, grynuosius galima išsigryninti ir per „Perlo“ terminalus, kurių šalyje veikia daugiau kaip 2 500.

Kai kurios įstaigos taip pat plečia savitarnos terminalų tinklus, kurie leidžia atsiskaityti ne tik kortelėmis, bet ir grynaisiais. Dėl savo modulinės struktūros jie gali atlikti ir bankomatų funkcijas, o tai tampa atsaku į gyventojų poreikį pasiekti grynuosius net atokiose vietovėse.

Ar esame pasiruošę netikėtumams?

Tiek Lietuvos bankas, tiek bankų sektoriaus atstovai tikina, kad turi paruoštus veiklos tęstinumo planus, scenarijus, ką daryti, jei, pavyzdžiui, dėl elektros tiekimo sutrikimų būtų neįmanoma naudotis kortelėmis ar internetu. Tokie planai, jų teigimu, parengti bendradarbiaujant su valstybės institucijomis.

Tačiau klausimas lieka tas pats - ar grynieji pinigai taps tokia retenybe, kad jų prireikus žmonės paprasčiausiai nebeturės galimybės jų gauti? Šiuolaikinėje visuomenėje, kur viena kibernetinė ataka gali sustabdyti mokėjimų sistemas, alternatyva, kuriai nereikia elektros ar interneto, tampa nebe praeities atgyvena, o būtinybe.

Dar ne laikas

Skaitmeninės technologijos žengia pirmyn milžiniškais žingsniais, bet tai nereiškia, kad grynieji pinigai tapo atgyvena. Jie vis dar reikalingi, ypač netikėtomis situacijomis. Kol egzistuoja rizika dėl sisteminių trikdžių ar saugumo, grynųjų svarbos ignoruoti negalime. 

O kol bankomatų skaičius toliau mažėja, šis klausimas tampa vis aktualesnis, tiek gyventojams, tiek sprendimų priėmėjams.