Pensija didesnė už atlyginimą? Skaičiuoklės rezultatai vilioja, bet ekspertai turi kritinį įspėjimą

Toks rezultatas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti viliojantis ir net suteikti optimizmo dėl ateities. Vis dėlto ne visi supranta, kokiu principu šie skaičiai apskaičiuojami ir ką jie iš tiesų reiškia realiame gyvenime, ypač vertinant ilgalaikius ekonominius pokyčius.

Nors skaičiuoklės autoriai tvirtina, kad toks pateikimas padeda gyventojams geriau įsivaizduoti savo finansinę ateitį, dalis ekspertų įspėja apie galimą klaidingą interpretaciją. Jų teigimu, nepakankamai paaiškintos prielaidos gali sudaryti iškreiptą vaizdą ir paveikti svarbius sprendimus dėl kaupimo ar asmeninių finansų planavimo.

Pensija gali atrodyti didesnė nei dabartinis atlyginimas

Šiuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis siekia beveik 2,4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių arba apie 1,5 tūkst. eurų po jų. Tuo tarpu vidutinė senatvės pensija sudaro 669 eurus, tai yra maždaug 45 procentus buvusio atlyginimo.

Vis dėlto naujoje skaičiuoklėje nėra galimybės aiškiai pamatyti, kokią dalį dabartinio atlyginimo ateityje sudarys pensija. Vietoje to pateikiama tik absoliuti suma eurais, kuri dažnai atrodo itin optimistiškai.

Pavyzdžiui, įvedus duomenis apie 1980 metų pradžioje gimusį vyrą, kuris šiuo metu gauna vidutinį 1484 eurų atlyginimą į rankas, yra sukaupęs 22 metų darbo stažą ir 22 apskaitos vienetus, skaičiuoklė parodo, kad jo būsima pensija sieks 1551 eurą. Tai yra net 67 eurais daugiau nei dabartinės jo pajamos.

Dar labiau stebina kitas pavyzdys. Jei nurodoma, kad 1990 metais gimusi moteris taip pat uždirba 1484 eurus, tačiau yra sukaupusi 12 metų stažo ir 12 apskaitos vienetų, jos prognozuojama senatvės pensija siekia net 2008 eurus. Tai yra 524 eurais daugiau nei dabartinis atlyginimas.

Tokie rezultatai pateikiami todėl, kad skaičiuoklė pensijas skaičiuoja ateities pinigų verte. Ilgainiui dėl infliacijos pinigai nuvertėja, todėl už tuos pačius eurus bus galima įsigyti gerokai mažiau nei šiandien.

Natūraliai kyla klausimas, kiek realiai bus verta tokia, iš pirmo žvilgsnio didelė pensija ir ar jos perkamoji galia bus panaši į dabartinių pensininkų pajamas.

Pensijos ir atlyginimo santykis

Aiškindama, kodėl buvo pasirinkta pateikti pensijas būsimąja verte, „Sodra“ nurodė, kad toks sprendimas priimtas siekiant parodyti pensijos ir būsimo atlyginimo tarpusavio santykį.

„Kuriant atnaujintą prognozuojamos pensijos skaičiuoklę buvo nuspręsta pensijos dydį pateikti būsimąja verte, akcentuojant jos santykį su prognozuojamu atlyginimu. Diagramoje vartotojas gali matyti savo būsimą atlyginimą ir įvertinti, kokią jo dalį ateityje sudarys pensija“, – paaiškino „Sodra“.

Vis dėlto institucija pripažįsta, kad ne visiems toks pateikimas yra patogus. Todėl ateityje planuojama papildomai rodyti ir pensijos dydį dabartine pinigų verte, kad žmonės galėtų lengviau įvertinti realią perkamąją galią.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu pažymėjo, kad kuriant naują skaičiuoklę buvo nuspręsta iš esmės nekeisti ankstesnio modelio, o tik pritaikyti jį nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantiems teisės aktų pakeitimams.

Ministerija taip pat nurodė, jog prie pensijų atvaizdavimo klausimo bus grįžta rengiantis įgyvendinti nuostatas, kurios nuo 2028 metų įpareigos „Sodrą“ reguliariai informuoti gyventojus apie jų socialinio draudimo stažą, apskaitos vienetus, pensijų fonduose sukauptą turtą ir prognozuojamų išmokų dydžius.

Ar siekiama paskatinti gyventojus likti kaupime

Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad naujoji skaičiuoklė kelia nemažai abejonių. Jo nuomone, jos struktūra ir informacijos pateikimo būdas nėra visiškai neutralūs.

Pasak jo, skaičiuoklė labiau skatina žmones likti pensijų kaupimo sistemoje, o ne objektyviai įvertinti visus galimus pasirinkimus. Tokia forma, anot ekonomisto, labiau primena politinės komunikacijos priemonę nei asmeninių finansų analizės įrankį.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad pateikiami skaičiavimai grindžiami optimistinėmis, ilgalaikėmis investicijų grąžos prielaidomis, tačiau nepakankamai akcentuojamas neapibrėžtumas.

Jo teigimu, vartotojams nėra aiškiai parodoma, jog net nedideli investicijų grąžos svyravimai per 30 ar 40 metų gali lemti labai reikšmingus galutinės pensijos skirtumus. Tai sukuria klaidingą stabilumo ir saugumo pojūtį.

Taip pat, pasak ekonomisto, investavimo rizika skaičiuoklėje pateikiama pernelyg supaprastintai. Daugiausia dėmesio skiriama vidutiniam rezultatui, o galimi nepalankūs scenarijai, tokie kaip finansų krizės, ilgi ekonominiai nuosmukiai ar aukštos infliacijos laikotarpiai, praktiškai neatskleidžiami.

Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems artėjant pensijai lieka labai mažai laiko kompensuoti galimus nuostolius.

Nutylimi svarbūs aspektai

R. Lazutka taip pat pabrėžia, kad skaičiuoklėje beveik nekalbama apie administravimo mokesčius ir jų ilgalaikį poveikį sukauptai sumai. Nors mokesčių dydžiai formaliai yra žinomi, vartotojams neparodoma, kiek pinigų per visą kaupimo laikotarpį jie realiai sumažina galutinę pensiją.

Be to, ekonomisto teigimu, nepakankamai įvertinama politinė rizika. Per pastaruosius metus pensijų kaupimo sistema Lietuvoje keitėsi ne kartą – buvo koreguojami įmokų dydžiai, valstybės paskatos ir išmokėjimo sąlygos. Tačiau skaičiuoklė remiasi prielaida, kad dabartinės taisyklės išliks nepakitusios dešimtmečius.

Dar vienas trūkumas, anot profesoriaus, yra nepakankamas infliacijos ir perkamosios galios įvertinimas. Nors pateikiamos sumos eurais atrodo didelės, jos neatsako į svarbiausią klausimą – ką už tokią pensiją realiai bus galima nusipirkti ateityje.