Šioje šalyje pensininkams siūlo darbą be mokesčių, socialinis teisingumas ar privilegija išrinktiesiems?

Toks sprendimas kelia daug klausimų ir diskusijų kitose Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Ekspertai svarsto, ar toks modelis galėtų būti pritaikytas ir mūsų šalyje. Šis Vokietijos žingsnis vertinamas kaip būdas išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje, mažinti socialinės apsaugos sistemos naštą bei skatinti valstybės biudžeto augimą. 

Tuo pačiu metu Lietuvoje planuojami kitokie pokyčiai – nuo 2026 metų liepos bedarbiai, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai, galės gauti nedarbo išmokas net 15 mėnesių vietoje dabartinių 11. Kyla klausimas – ar geriau skatinti priešpensinio amžiaus žmones dirbti, ar remti juos ilgiau bedarbystės laikotarpiu?

Pensininkai ir mokesčiai Lietuvoje

Diskusijos apie tai, ar Lietuvos pensininkai galėtų dirbti be mokesčių, sulaukia vis daugiau dėmesio. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas sako, kad vyresnio amžiaus žmonės yra aktyvūs visuomenės nariai, naudojasi sveikatos ir socialinėmis paslaugomis, todėl logiška, jog jie taip pat prisideda prie viešųjų išlaidų finansavimo.

Pasak jo, šiuo metu visi senatvės pensijos gavėjai Lietuvoje gali dirbti ir toliau kaupti socialinio draudimo stažą. Be to, jų senatvės pensija kiekvienais metais perskaičiuojama ir didinama pagal papildomai įgytą darbo stažą. Tai reiškia, kad dirbantys pensininkai ne tik gauna pajamas, bet ir užsitikrina didesnę pensiją ateityje.

Dirbantiems pensinio amžiaus žmonėms Lietuvoje netaikomos socialinio draudimo įmokų grindys, todėl jų mokesčių našta automatiškai nesunkėja, kaip galėtų būti manoma. Visgi apie visišką mokesčių panaikinimą, kaip planuoja Vokietija, kol kas kalbama labai atsargiai.

Nedarbo išmokų pokyčiai

Kol Vokietija ketina pensininkus skatinti dirbti be mokesčių, Lietuva žengia kitu keliu – nuo 2026 metų liepos 1 dienos ketinama pailginti nedarbo išmokų mokėjimo laikotarpį priešpensinio amžiaus žmonėms. Jei asmeniui iki pensijos liko ne daugiau nei penkeri metai, ir jis turi bent 20 metų stažą, išmokos bus mokamos 15 mėnesių vietoj buvusių 11.

Tokiu sprendimu siekiama užtikrinti, kad vyresni žmonės netaptų socialiai pažeidžiami, neprarastų ryšio su darbo rinka ir nepasirinktų išeiti į išankstinę pensiją, kas dažnai lemia mažesnę senatvės pensiją ateityje. Taip pat tikimasi, kad per ilgesnį laikotarpį asmuo turės daugiau šansų rasti darbą.

Kartu keičiama ir nedarbo išmokų struktūra – mažinama pastovioji išmokos dalis, bet didinama kintamoji. Tai reikš, kad nedarbo išmokos taps labiau susietos su buvusiu darbo užmokesčiu, todėl žmonės galės gauti realesnę finansinę paramą pagal savo poreikius.

Vokietijos pavyzdys

Nuo 2026 metų Vokietija įves aktyviąją pensiją – naują sistemą, kuri leis dirbti pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams be jokių mokesčių iki 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tai laikoma paskata likti darbo rinkoje tiems, kurie turi patirties ir vis dar nori būti aktyvūs. Tokiu būdu Vokietija tikisi išspręsti darbuotojų trūkumo problemą inžinerijos, transporto, sveikatos apsaugos ir viešojo administravimo srityse.

Vokietijos darbo ministrė Barbel Bas teigia, kad kiekvienam, norinčiam dirbti ilgiau, turi būti sudarytos patrauklios sąlygos. Šis sprendimas laikomas svarbia žinute, siunčiama tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.

Tiesa, lieka nemažai klausimų dėl šios sistemos įgyvendinimo – ar pajamų riba bus skaičiuojama atskirai kiekvienam darbo santykiui, ar bendrai asmeniui, kaip bus sprendžiami sveikatos draudimo bei pensijos įmokų klausimai.

Pavyzdžiai iš kitų šalių

Vokietija nėra vienintelė šalis, skatinanti vyresnius žmones likti darbo rinkoje. Švedijoje vyresni nei 66 metų darbuotojai naudojasi padidintu darbo pajamų lengvatiniu atskaitymu. Danijoje egzistuoja speciali pensijos premija tiems, kurie atidėjo išėjimą į pensiją. Tuo tarpu dauguma Europos šalių renkasi premijas už atidėtą pensiją, tačiau nemokesčių modelis yra kur kas retesnis.

Lietuvos ekspertai pabrėžia, kad įvairiose valstybėse socialinės apsaugos bei mokesčių sistemos yra labai skirtingos, todėl vieno modelio pritaikymas nebūtinai duotų tokius pat rezultatus kitur. Lietuvoje taip pat taikomos mokestinės lengvatos dirbantiems pagal individualią veiklą ar verslo liudijimus, tad kai kurios paskatos jau egzistuoja.

Ateities perspektyvos

Nors šiuo metu Finansų ministerija kol kas nekomentuoja galimos lengvatos pensininkams dirbti be mokesčių, akivaizdu, kad senstančios visuomenės problema vers politikus ieškoti sprendimų. Tai gali būti papildomos paskatos dirbti, ilgesnis išmokų laikotarpis ar lankstesni darbo santykiai.

Svarbiausia, kad vyresnio amžiaus žmonės nebūtų palikti nuošalyje – tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Vokietijos pavyzdys gali tapti įkvėpimu, bet sprendimai turės būti pritaikyti Lietuvos specifikai, biudžeto galimybėms ir darbo rinkos poreikiams.

Kol kas aišku viena – tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje turėsime ieškoti naujų būdų, kaip subalansuoti pensijų sistemą, užtikrinti darbo vietas bei padėti žmonėms oriai gyventi ir sulaukus pensinio amžiaus.