Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Vairuotojai Lietuvoje sulaukė prieštaringų žinių. Viena vertus, buvo pažadėta, kad 2026 metais dyzelino akcizai nebus didinami. Kita vertus, Finansų ministerijos aiškinamajame rašte atsirado naujas siūlymas, kuris reiškia visai ką kita: degalų kaina vis dėlto augs. Ir ne dėl rinkos, o dėl mokesčių.
Nors buvo deklaruota, kad CO₂ dedamosios akcizas liks užšaldytas, kita akcizo dalis, pastovioji, tyliai didinama. Tai padaryta taip, kad dauguma gyventojų to galbūt nė nepastebės, bet efektą pajus visi, kurie užsipils dyzelino – litras brangs apie keturis centus. Ši suma gali atrodyti nedidelė, tačiau masiškai vartojant ji tampa reikšminga.
Toks sprendimas kelia klausimų ne tik apie mokesčių politiką, bet ir apie valdžios atvirumą. Jei viena ranka stabdoma, kita – tyliai padidina. Ką tai reiškia verslui? Ką tai reiškia eiliniam žmogui? Ir kodėl tai bandoma pateikti kaip kompromisas?
Kas iš tikrųjų keičiasi?
Finansų ministerija siūlo nuo 2026 m. sausio 1 dienos padidinti pastoviąją akcizo dalį nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų. Kintamoji dalis, susijusi su CO₂ emisijomis, lieka nepakitusi – 53,6 euro. Bendra akcizo suma taip padidėja nuo 519,6 iki 553,6 euro, arba 6,5 proc.
Tai reiškia, kad litras dyzelino pabrangs apie keturis centus vien dėl akcizo. Šis padidėjimas įsigaliotų, nors prieš tai viešai buvo skelbiama, kad akcizų didinimas yra stabdomas. Ministras Kristupas Vaitiekūnas aiškina, kad tai kompromisinis sprendimas, kuris esą leidžia išvengti dar didesnio kainų šuolio.
Skaičiai kalba patys už save. Jei nebūtų buvę jokio koregavimo, dyzelino akcizas būtų kilęs net apie dešimt centų už litrą. Tad dabar siūlomas švelnesnis variantas laikomas lyg ir paslauga vartotojui, nors kainų kilimas vis tiek išlieka.
Verslas pasipiktinęs – valdžia neįsiklauso
Transporto sektoriaus ir degalinių atstovai siūlo visai kitą kryptį – ne didinti, o mažinti dyzelino akcizą. Verslas ragina sumažinti mokestį nuo 52 iki 44 centų už litrą, kad Lietuva galėtų konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis, pirmiausia su Lenkija, kur degalai yra gerokai pigesni.
Vežėjai seniai skundžiasi, kad dėl aukštų mokesčių degalus pilasi ne Lietuvoje, o svetur. Tai reiškia ne tik prarastus klientus, bet ir milijonus eurų neįplaukusių mokesčių į valstybės biudžetą. Ministerija pripažįsta, kad nedidindama akcizų valstybė netektų apie 100 mln. eurų pajamų, bet nemato galimybių jų mažinti – esą tai nesuderinama su fiskaline drausme.
Toks požiūris kelia klausimų, kodėl vienos šalys randa sprendimus, kaip išlaikyti degalų kainas konkurencingas, o Lietuvoje vis dar vadovaujamasi branginkime švelniau logika. Ar tai reiškia, kad gyventojų ir verslo interesai tik imituojami, bet iš tikrųjų ignoruojami?
Vairuotojams – didesnė našta
Nors keturi centai už litrą gali atrodyti nedaug, realybėje tai reiškia, kad vairuotojai per metus sumokės dešimtis eurų vien dėl šios pataisos. Jei žmogus per mėnesį sunaudoja 100 litrų degalų, jis papildomai sumokės 4 eurus. Per metus – 48 eurus.
Transporto įmonėms, kurios perka tūkstančius litrų, tai tampa tūkstantiniais kaštais. Brangstant degalams, neišvengiamai brangs ir visos su transportu susijusios paslaugos – prekių pristatymas, keleivių pervežimas, logistika.
Kainų padidėjimas palies net tuos, kurie automobilio neturi, nes mokės daugiau už produktus, kuriuos į parduotuvę atvežė brangesniais degalais.
Tad šis tylus akcizo koregavimas yra ne tik fiskalinė korekcija. Tai žingsnis, kuris turės poveikį kiekvienam gyventojui – nuo verslininko iki pensininko.
O kai tai daroma tyliai, remiantis įstatymo pataisos aiškinamuoju raštu, lieka pagrįstas klausimas: ar tai tik mokesčių tvarkymas, ar sąmoningas bandymas nuslėpti tikrąją kainą?
Reikia ne raminti, o kalbėti atvirai
Vieši pažadai apie stabdomą didinimą, o paskui tylus vienos dalies akcizo kėlimas – tai nepasitikėjimą skatinantis veiksmas. Jei siekiama būti skaidriems, reikia ne tik pažadus formuluoti atsargiai, bet ir paaiškinti visus sprendimo komponentus viešai.
Valstybė turi teisę tvarkyti biudžetą, bet piliečiai turi teisę žinoti, kiek už tai mokės. Kainų padidėjimas dėl akcizo yra tiesioginė valdžios sprendimo pasekmė. Ir jei tai daroma krizės akivaizdoje, kai verslas jau ir taip balansuoja ant ribos – sprendimai turi būti ypač gerai pagrįsti.
Ši situacija primena paprastą dalyką – skaidrumas prasideda ne nuo žodžių, o nuo aiškių veiksmų. Ir jeigu viena ranka stabdoma, bet kita vis tiek kelia kainą, tai nėra kompromisas. Tai – tylus, bet labai konkretus kainos augimas, už kurį sumokės kiekvienas.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.