Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Kiekviena mama nori savo dukrai tik geriausio. Tačiau kartais įprasti, lyg tarp kitko ištarti žodžiai žeidžia labiau nei griežtas draudimas. Vienas neapgalvotas „tu nieko nesupranti“ ar „pažiūrėk į kitus“ gali palikti gilų emocinį randą daugybei metų.
Augdama su tokiomis frazėmis, mergaitė ima tikėti: „Aš nesu pakankamai gera“. Mamos žodžiai tampa vidiniu dukros balsu. Jei tas balsas nuolat kritikuoja, suaugus gyvenimas virsta nesibaigiančia kova su abejonėmis savimi.
Tokie žodžiai pakerta pasitikėjimą savo gebėjimais. Dukra ima manyti, kad viskas, ko ji imasi, yra pasmerkta nesėkmei, todėl vėliau bijo naujų užduočių, iššūkių ir atsakomybės.
Kaip pasakyti geriau: „Pamėginkime kartu pagalvoti, kaip galima būtų padaryti dar geriau.“
Nuolatinis lyginimas su bendraamžiais ar net su pačia mama formuoja menkavertiškumo jausmą. Mergaitė nustoja matyti savo unikalumą ir ima tikėti, kad visada bus prastesnė už kitus.
Kaip pasakyti geriau: „Tu turi savo stiprybių, ir aš jomis labai didžiuojuosi.“
Vaikas tokią frazę suvokia tarsi atsisakymą mylėti. Net menka klaida tampa tragedija, nes pagrindinis atramos taškas – mamos meilė – atrodo esanti sąlyginė.
Kaip pasakyti geriau: „Man liūdna, kad taip nutiko, bet aš tave visada myliu.“
Jaustis išklausytai ir suprastai vaikui yra gyvybiškai svarbu. Kai jos jausmai nuvertinami, dukra išmoksta juos slėpti. Vėliau jai tampa sunku atsiverti net artimiausiems žmonėms ir pasitikėti jų reakcija.
Kaip pasakyti geriau: „Matau, kad tau dabar sunku. Papasakok man plačiau.“
Griežta kontrolė be paaiškinimų žlugdo savarankiškumą. Dukra užauga su jausmu, kad jos nuomonė neturi jokios vertės, o sprendimus visada geriau žino kažkas kitas.
Kaip pasakyti geriau: „Štai kodėl aš galvoju būtent taip. O kaip tai matai tu?“
Mamos žodžiai labai stipriai veikia dukros savivertę ir tikėjimą savo jėgomis.
Ši frazė tiesiogiai smogia savivertei ir būsimų santykių suvokimui. Dukra ima sieti meilę su sąlygomis ir baime būti atstumtai: jei nebūsiu „patogi“, manęs nemylės.
Kaip pasakyti geriau: „Tavo charakteris ypatingas – būtent tai ir daro tave tokia unikalią.“
Lyginimas su pačia mama menkina dukros pasitikėjimą savimi. Ji ima jaustis tarsi nuolatinė „prastesnė versija“ kažko kito ir niekada nepakankamai gera.
Kaip pasakyti geriau: „Mūsų keliai skirtingi, ir tai yra puiku.“
Tai viena traumuojančių frazių. Ji sukelia gilų kaltės jausmą vien už tai, kad dukra apskritai gimė ir egzistuoja. Tokį jausmą labai sunku išgyvendinti jau suaugus.
Kaip pasakyti geriau: „Su tavimi mano gyvenimas pasikeitė – tai buvo mano pasirinkimas, ir aš džiaugiuosi, kad tu esi.“
Girdėdama tai, dukra ima manyti, kad ji pati yra „problema“. Vietoj to svarbu kalbėti apie savo jausmus ir ribas, neklijuojant vaikui neigiamų etikečių.
Kaip pasakyti geriau: „Man dabar sunku, man reikia šiek tiek tylos ir ramybės.“
Tokie žodžiai riboja ir primeta stereotipus. Dukra gali imti manyti, kad neturi teisės būti savimi, jei kažkuo neatitinka siauro „moteriškumo“ ar „mergaitiškumo“ supratimo.
Kaip pasakyti geriau: „Svarbiausia – būk savimi. Tai geriausia, ką gali daryti.“
Vengdama „toksiškų“ frazių, mama ne tik išsaugo artimą ryšį su dukra – ji padeda jai užaugti stipria, pasitikinčia ir laiminga moterimi.
Vietoj kritikos ir nuvertinimo mama gali suteikti dukrai tai, ko ši labiausiai reikia – jausmą, kad ji yra mylima besąlygiškai, net kai klysta, mokosi ar elgiasi kitaip, nei iš jos tikimasi.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.