Ar verta sodinti tujas prie pat namų? Specialistai įspėja apie galimas rizikas, kurių daugelis neįvertina

Ne viskas, kas gražu, yra tinkama visur. Nors tujos atrodo nepavojingos, jų savybės kai kuriais atvejais gali pakenkti ir namui, ir sveikatai. Kai kurios grėsmės pasirodo tik po kelerių metų, o tada tenka taisyti jau padarytą žalą. Todėl prieš sodinant, verta pasverti, kur tiksliai jas statyti, kiek arti namo, ir ar tikrai verta apsodinti visą kiemą vien tik šiais augalais.

Šis straipsnis padės pažvelgti į tujas ne tik kaip į dekoratyvų augalą, bet ir kaip į potencialų problemų šaltinį. Iš pirmo žvilgsnio – nekaltas medis. Iš tikrųjų – ne visai.

Tujos šaknys ir pamato pavojus

Tujos neturi gilios šaknų sistemos – ji plokščia, bet labai tanki. Tokia sistema lengvai išsiplėtoja paviršiuje ir ima spausti šalia esančius objektus. Jei medis pasodintas per arti namo, po keleto metų šaknys gali pradėti kelti trinkeles, trūkinėti pamato kraštus ar deformuoti šaligatvius.

Senesniuose namuose, kurių hidroizoliacija nebėra patikima, tai gali sukelti dar daugiau bėdų. Per susidariusias įtrūkas lengvai patenka drėgmė. Tuomet sienos pradeda drėkti, o šaltuoju sezonu – net šalti. Ilgainiui tenka investuoti į pamato tvirtinimą, drenažo gerinimą ar grindų atnaujinimą.

Drėgmė, pelėsis ir sveikatos problemos

Tankus tujos vainikas meta pavėsį ir sulaiko orą. Kai medis arti sienos – po juo visada drėgna. Po lietaus ar rudenį tokiose vietose nuolat kaupiasi drėgmė. Tai puiki terpė grybeliui ar pelėsiui atsirasti.

Drėgmė, kuri nuolat liečiasi su namo siena, su laiku pradeda skverbtis į vidų. Atsiranda nemalonus kvapas, patalpos tampa drėgnos, langai – nuolat aprasoję. Toks mikroklimatas ne tik nepatogus, bet ir pavojingas – gali sukelti kvėpavimo takų problemas, paūminti alergijas ar išprovokuoti kitų lėtinių ligų simptomus.

Tujos – pavojingos gaisrams

Nors tai skamba netikėtai, tačiau tujos priklauso labai degių augalų grupei. Jų spygliai prisotinti eterinių aliejų, kurie sausros metu tampa itin degūs. Jei augalas auga visai šalia medinės sienos, langų ar stogo kraštų – kyla reali gaisro grėsmė.

Vasaros sausros ar net nedidelė kibirkštis nuo grilio ar cigaretės gali uždegti tują akimirksniu. Jos liepsna kyla greitai, o ugnyje mediena dega dar intensyviau. Tokių gaisrų atvejai reti, bet realūs – o svarbiausia, kad jų lengva išvengti, jei medis sodinamas tinkamu atstumu nuo konstrukcijų.

Tujos simbolika ir kultūriniai įsitikinimai

Nors praktiniai argumentai svarbiausi, kai kurie vis dar atsižvelgia ir į simboliką. Tujos ne vienoje kultūroje siejamos su liūdesiu, kapinėmis ir atsisveikinimu. Lietuvoje tai mažiau juntama, bet rytų Europoje vis dar gaji nuomonė, kad tujos traukia neigiamą energiją.

Nors mokslinio pagrindo tokiems tikėjimams nėra, jie neretai turi psichologinę reikšmę. Kai kiemas apstatytas augalais, kurie asocijuojasi su mirtimi, kai kuriems žmonėms tai sukelia nejaukumo jausmą. Ypač vyresniems ar jautresniems emocijoms žmonėms.

Kaip elgtis, jei visgi norisi turėti tujų?

Tujos tikrai gali būti gražus kiemo akcentas – jei jos sodinamos protingai. Svarbiausia – laikytis atstumo. Nuo namo sienos ar pamato rekomenduojama palikti bent 2-3 metrus. Tai apsaugos konstrukcijas nuo šaknų, leis orui cirkuliuoti ir sumažins drėgmės sankaupą.

Taip pat svarbu atidžiai stebėti jų augimą. Jei medis sparčiai plečiasi, verta jį reguliariai karpyti. Jei sodinama gyvatvorė – reikėtų vengti ją tankinti iki pat pastato sienos.

Gražu, bet ne bet kur

Tujos neabejotinai gražios. Tačiau grožis neturėtų užgožti praktiškumo. Nors daugelis kiemų atrodo puošniai apsodinti šiomis visžalėmis, reikėtų vertinti ne tik estetiką, bet ir ilgalaikį poveikį namui, sveikatai ar net emocinei būsenai.

Sodinant protingai ir išlaikant atstumą, tujos gali būti puikus pasirinkimas. Kitaip – jos gali tapti galvos skausmu, kurį pašalinti kainuoja daugiau nei medžio kaina. Todėl prieš griebiantis kastuvo – verta dar kartą apsvarstyti.