Pilnatis veikia ne tik mūsų nuotaiką: NASA mokslininkai atskleidė, kas iš tiesų vyksta su mūsų kūnu

Kiti laiko tai niekuo nepagrįstais prietarais, kurie tęsiasi iš senų laikų, kai žmonės dar nesuprato dangaus kūnų judėjimo. Nepaisant to, pilnatis ir toliau kelia susidomėjimą, tiek tarp paprastų stebėtojų, tiek tarp mokslininkų.

NASA, kaip pagrindinė kosmoso tyrimų institucija Jungtinėse Valstijose, taip pat domisi Mėnulio ciklų įtaka ne tik gamtai, bet ir žmogaus organizmui. Nors jų pagrindinė veikla yra skirta kosmoso tyrinėjimams, daugybė projektų ir bendradarbiavimo su medicinos bei psichologijos sritimis leidžia pažvelgti giliau.

Ar Mėnulis, ypač pilnatis, iš tiesų turi įtakos žmogaus biologiniams ar psichologiniams procesams? Per pastaruosius dešimtmečius NASA tyrėjai bei bendradarbiaujantys mokslininkai kaupė duomenis apie Žemės palydovo poveikį žmogaus organizmui. 

Nors šie tyrimai dažnai pateikia mišrius rezultatus, vis daugiau dėmesio skiriama biologinių ritmų, hormonų pusiausvyros ir net nervų sistemos reakcijų pokyčiams per Mėnulio pilnatį.

Mėnulio fazės ir cirkadinis ritmas

Vienas iš dažniausiai analizuojamų klausimų – ar Mėnulio fazės, ypač pilnatis, turi poveikį žmogaus cirkadiniam ritmui. Cirkadinis ritmas – tai natūralus biologinis ciklas, reguliuojantis miegą, budrumą, hormonų išsiskyrimą ir net imuninę sistemą. 

NASA tyrimai, susiję su astronautų būkle Tarptautinėje kosminėje stotyje, atskleidė, kad net nežymūs šviesos pokyčiai ar išoriniai dirgikliai gali turėti įtakos miego kokybei bei hormoninei pusiausvyrai.

Remiantis kai kuriais NASA remiamais stebėjimais, pilnatis gali paveikti žmones dėl padidėjusio naktinio apšvietimo. Net jei žmogus fiziškai nemato pilnaties, pavyzdžiui, gyvena mieste, kur viską užstoja šviesos tarša, organizmas vis tiek gali reaguoti į subtilius elektromagnetinius ar gravitacinius pokyčius. 

Kai kurių tyrimų metu pastebėta, kad pilnaties naktimis žmonės miegodavo trumpiau, o jų miego fazės būdavo mažiau gilios. Tačiau tokie rezultatai vis dar diskutuojami ir laikomi preliminariais.

Hormonų pusiausvyra ir elgesys

Vienas įdomesnių NASA tyrimų aspektų – tai hormonų veiklos stebėjimas Mėnulio ciklų metu. Yra hipotezių, kad Mėnulio pilnatis gali paveikti melatonino – hormono, atsakingo už miego–budrumo ritmą – gamybą. 

Kai kurie tyrėjai mano, kad padidėjęs natūralus apšvietimas naktį gali sumažinti melatonino kiekį kraujyje, o tai lemia prastesnį miegą ir padidėjusį nervingumą.

Be to, NASA domisi, kaip šie hormoniniai pokyčiai gali paveikti astronautų psichologinę būklę ilgų misijų metu. Žinoma, kosmose nėra pilnaties kaip tokios, bet dirbtinai kuriama šviesa ir ritmai imituoja Žemės sąlygas. 

Šių eksperimentų rezultatai leidžia daryti prielaidas ir apie žmones Žemėje, jei dirbtinė pilnaties imitacija sukelia elgesio pokyčius, vadinasi, natūralus reiškinys gali būti dar stipresnis.

Kai kurie psichologai, dirbantys su NASA, iškėlė mintį, kad pilnatis galėtų būti veiksnys, sustiprinantis emocinį jautrumą ar net sukelti nerimą. 

Nors šių teorijų mokslinis pagrindimas dar nėra galutinis, kai kurios ligoninės pastebi padidėjusį pacientų, patiriančių nerimo ar miego sutrikimus, skaičių būtent pilnaties laikotarpiu.

Pilnatis ir gravitaciniai pokyčiai

Nors dažniausiai kalbama apie šviesą ir jos įtaką, NASA tyrėjai taip pat nagrinėja ir Mėnulio gravitacinio lauko pokyčius per pilnatį. Žinoma, šie pokyčiai yra nežymūs žmogaus kūnui, tačiau kartu su kitais aplinkos veiksniais gali turėti sukauptą poveikį organizmo sistemoms.

Pavyzdžiui, Mėnulio gravitacinis poveikis lemia potvynius ir atoslūgius vandenynuose. Kadangi žmogaus kūnas sudarytas daugiausia iš vandens, kai kurie tyrėjai kelia klausimą, ar įmanoma, kad net ir menkiausi skysčių balanso svyravimai, susiję su pilnatimi, gali paveikti mūsų savijautą? 

Nors įrodymų dar trūksta, tai viena iš svarstomų mokslinių hipotezių NASA laboratorijose. Be to, NASA tyrimuose analizuojama, kaip žmogaus kūnas reaguoja į ilgalaikį buvimą skirtingo gravitacijos lauko sąlygomis, pavyzdžiui, Mėnulyje ar Marse. 

Tokie duomenys praverčia ir vertinant, kaip Žemės gravitaciniai ciklai, susiję su Mėnulio judėjimu, galėtų veikti ilgalaikę žmogaus sveikatą.

Ar NASA pripažįsta pilnaties įtaką?

Kol kas NASA neteikia oficialios išvados, kad pilnatis daro reikšmingą poveikį kiekvienam žmogui. Tačiau jų atliekami tyrimai leidžia manyti, kad jautresni asmenys, ypač tie, kurie turi miego ar psichologinių problemų, gali tam tikrais atvejais reaguoti į pilnaties poveikį. 

Be to, vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos poveikiui žmogaus organizmui, ne tik ekstremaliomis sąlygomis kosmose, bet ir kasdieniame gyvenime Žemėje.

Taigi, kol kas atsakymas į klausimą „Ar pilnatis veikia žmogų?“ nėra vienareikšmis. NASA tyrimai rodo, kad poveikis gali būti realus, tačiau dažniausiai priklauso nuo žmogaus fiziologinių savybių, aplinkos sąlygų bei kitų veiksnių. 

Tačiau vien tik tai, kad tokie tyrimai vykdomi, rodo, kad šimtmečius žmonių nuojautomis grįsta tema pagaliau tampa rimtu mokslinio tyrimo objektu.