Apsiperkantys „Vinted“ susiduria su problemomis, dirbtinis intelektas tapo pavojingu sukčių įrankiu

Vos keli paspaudimai – ir sintetinis megztinis virsta it iš „Chanel“ vitrinos. Glotnūs DI pagalba pagerinti vaizdai sukuria įspūdį, kad parduodamas aukštos kokybės, išskirtinis drabužis. O pirkėjai, viliojami unikalių progų ir vienetinių prekių, neretai sumoka kelis kartus daugiau nei reali vertė.

Platformos populiarumas – „Vinted” yra viena iš didžiausių dėvėtų prekių prekyviečių Europoje – padėjo suklestėti ir naujam sukčiavimo modeliui. Nors sistema turi taisykles ir vertinimo mechanizmus, DI sugeneruoti vaizdai lengvai praslysta pro automatinius filtrus. Dėl to vis daugiau vartotojų lieka nusivylę – tiek drabužiais, tiek pačia platforma.

Kai drabužis atrodo per gerai, kad būtų tiesa – dažnai taip ir yra

Naujausia sukčiavimo forma remiasi labai paprasta schema: pardavėjas įkelia nuotrauką, kuri atrodo profesionali, ryški ir reprezentatyvi. Ji beveik niekuo nesiskiria nuo reklaminių katalogų vaizdų. Bet problema ta, kad tai ne reali nuotrauka – ji sukurta arba smarkiai patobulinta naudojant dirbtinio intelekto įrankius.

Tokie vaizdai gali padaryti audinį lygesnį, spalvas sodresnes, o net paprasčiausią „fast fashion“ suknelę paversti tarsi mados namų kūriniu. Dalis pirkėjų net neįtaria, kad tai, ką mato, niekaip neatitinka to, ką jie gaus į paštomatą.

Atvykus siuntai – nusivylimas. Rūbas pigios medžiagos, siūlės kreivos, etiketės neaiškios kilmės. O grąžinimo procedūra paini, kai kurie pardavėjai apskritai dingsta, palikę tik netikrą profilį su keletu atsiliepimų.

„Vinted” vartotojai piktinasi, platforma kol kas tyli

Socialiniuose tinkluose plinta vis daugiau istorijų, kuriose dalijamasi sukčiavimo patirtimi. Vieni sako sumokėję 80 eurų už itališką švarkelį, kuris realybėje buvo sintetinis megztukas be jokios prekinės etiketės. Kiti rodo palyginimus – nuotrauka platformoje ir realus daiktas, kuris net formai neprilygsta tam, kas buvo pažadėta.

„Vinted“ kol kas neduoda aiškaus atsakymo, kaip ketina spręsti šią problemą. Oficialiai nurodoma, kad vartotojai gali pranešti apie įtartinus skelbimus, tačiau neaišku, ar platforma turi mechanizmus atpažinti DI sugeneruotus vaizdus. Taip pat kyla klausimų dėl atsakomybės – kas kaltas, kai pirkėjas apgaunamas ne technikos, o žmogaus, pasinaudojusio ta technika?

Vienas aišku – šis sukčiavimo būdas gali išplisti dar plačiau, jei nebus imtasi priemonių. Kuo realistiškesni darosi dirbtiniu intelektu apdoroti vaizdai, tuo sunkiau atskirti tikrą daiktą nuo iliuzijos.

Kaip nepakliūti į spąstus ir apsaugoti save

Nors visiškai apsisaugoti nuo apgavikų sunku, kai kurie žingsniai gali padėti sumažinti riziką. Pirmiausia – visada verta pasidomėti pardavėjo profiliu: ar turi daug atsiliepimų, kiek laiko aktyvus, ar dažnai bendrauja su pirkėjais. Taip pat rekomenduojama prašyti papildomų nuotraukų, ypač realių – iš skirtingų kampų, be filtrų, galbūt net su matoma etikete ar siūlėmis.

Reikia vengti pasiūlymų, kurie atrodo per geri. Jei dizainerio švarkas siūlomas už 40 eurų be jokio paaiškinimo – geriau ieškoti kitur. Taip pat verta naudoti saugaus pirkimo funkcijas, kurios leidžia susigrąžinti pinigus, jei gaunamas ne toks daiktas, koks buvo aprašytas.

Dirbitinis intelektas jau pakeitė daugelį sričių, tačiau kai jis naudojamas apgauti žmones – tai tampa nebe technologiniu progresu, o tiesiog cinišku pelno siekimu. Ir jei platformos tam neužkirs kelio, pasitikėjimas dėvėtų prekių prekyba gali smukti.

Pirkėjai moka tikrą kainą už netikrą blizgesį

Ši situacija primena, kad net internete gera proga dažnai slepia riziką. DI leidžia sukurti įvaizdį, bet ne kokybę. O pirkėjas, tikėdamasis stiliaus ir unikalumo, galiausiai lieka su tuo, ko nenorėtų net padovanoti.

„Vinted”, kaip ir kitos platformos, turi spręsti šią problemą iš esmės. Jei dabar nesiims veiksmų, netikri prabangos skelbimai ims dominuoti, o pirkėjai ieškos kitų, patikimesnių alternatyvų. Šiuo metu kiekvienas vartotojas turi būti budrus, nes net ir virtualioje spintoje gali slėptis apgaulė.