Netikros naujienos: Lietuvos vežėjai šaukiasi Rusijos pagalbos, skelbia Kremliaus žiniasklaida

Pradžioje situaciją nušvietusi vangiai, Kremliui palanki žiniasklaida vėliau sukruto ir intensyviai išnaudojo situaciją, diskredituodama Lietuvos vyriausybės reakciją ir sprendimus, rašoma dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ atliktame tyrime.

Lietuvos ir kaimynių teritorija dronais, naikintuvais ir laivais šiemet buvo pažeista ne kartą. Anot „Debunk.org“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, tai buvo paversta savotišku „Zapad-25“ karinių pratybų anonsu: „Pirminis tiek minėtų provokacijų, tiek ir iš dalies pačių manevrų tikslas galėjo būti siekis įaudrinti Vakarų visuomenių vaizduotę gresiančio karo perspektyva tam, kad žmonės spaustų savo vyriausybes nesidalinti karine parama su Ukraina, o kaupti ją sau.“

Tuo tarpu kontrabandą nešančių meteorologinių balionų antplūdis suintensyvėjo spalio mėnesį, jau blėstant ažiotažui dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdytų pratybų. „Nors balionai iš pažiūros atrodė kaip mažiau pavojinga provokacija nei dronai, bet ilgainiui tapo gerokai sunkesne lygtimi Lietuvos valdžiai. Situaciją dar labiau apsunkino ir nesėkmingai susiklostęs sprendimas uždaryti valstybinę sieną, Aliaksandro Lukašenkos režimui davęs dingstį iš esmės įkaitais paimti tūkstančius Lietuvos vežėjų“, – dėstė analitikas.

„Debunk.org“ atliktos analizės duomenimis, nuo metų pradžios iki gruodžio 15 d. Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbtas 801 turinio vienetas, kuriuose aptikta informacijos apie Baltarusijos kuruojamas provokacijas prieš Lietuvą kontrabandą gabenančiais meteorologiniais balionais.

Svarbu pastebėti, jog prorusiška medija savo dėmesį į situaciją atkreipė tik po valstybinės sienos uždarymo spalio pabaigoje, nors Vilniaus oro uosto veikla dėl sistemingo meteorologinių balionų antskrydžių buvo stabdoma jau nuo rugsėjo mėnesio.

Pasak A. Kazlausko, tokiu būdu tikslinė auditorija gavo iškreiptą tikrovės vaizdą – iš esmės nutylint problemos priežastis, Lietuvos reakcija uždaryti valstybinę sieną buvo pristatyta kaip neadekvati ir neišprovokuota. Plačiai cituojamas A. Lukašenka, kuris kaltino Lietuvą tiek dėl tvoros pastatymo, kuri atėmė iš žmonių darbą, nutraukė asmeninius ryšius, sugriovė verslus, tiek dėl cigarečių kontrabandos organizavimo, remiamo neva korumpuotų Lietuvos pasieniečių, tiek dėl neva menkos balionų problemos, kuri sprendžiama neadekvačiomis priemonėmis – uždarant sieną.

Analizėje pažymima, jog dažniausiai kartoti iš pažiūros vienas kitam prieštaraujantys dezinformacijos naratyvai. Pasak A. Kazlausko, tokiu būdu yra sąmoningai sėjamos prieštaros, dviprasmybės ir abejonės. Tai atspindi Kremliaus ir jo sąjungininkų strateginius siekius slėpti savo intencijas informacinėje migloje bei skatinti žmonių cinizmą, apatiją ir taip dar labiau apsunkinti žmonių orientavimąsi tikrovėje.

„Viena vertus, Lietuva buvo pristatoma ir kaip agresyvi konfliktų provokatorė, kuri apsitveria tvora nuo kaimynų (nutylint to priežastis), užveria sienas, nepaisydama savo nei gyventojų, nei verslo interesų, ir dėl visko kaltina Baltarusiją, taip bandydama gauti papildomų finansų iš Europos Sąjungos. Antra vertus, vardinami argumentai, kodėl Lietuva yra silpna ir desperatiška: pasieniečiai neva korumpuoti ir nesugeba susitvarkyti su savais kontrabandininkais, o dėl neva nepavojingų balionų įvedama nepaprastoji padėtis, artimiausi sąjungininkai lenkai nepalaiko Lietuvos, atverdami savo sienas Baltarusijai, ir galiausia belieka neva tik skųstis ES ir JAV, kad šios užstotų ir išgelbėtų nuo negandų,“ – dėstė analitikas.

Tyrimo duomenimis, paraleliai šiam neigiamam fonui apie Lietuvos institucijas, yra formuojamas priešingas solidaus, diplomatiško, bet ir stipraus Baltarusijos režimo įvaizdis. „Pirma, buvo parodoma, jog Baltarusija reaguoja tik į rimtas (sienos uždarymas), o ne išpūstas problemas (balionai). Antra, į tariamai nedraugiškus Lietuvos veiksmus yra atsakoma lygiaverčiai – sulaikomi vilkikai, kurie nepaleidžiami, net Lietuvai nusileidus. Ir, galiausiai, tai neva daroma tik siekiant sugražinti Lietuvą prie diplomatinio derybų stalo,“ – reziumavo A. Kazlauskas.