Kai informacija tampa ginklu, kaip ukrainiečių bendruomenė susidoroja su informacijos srautu?

Jo metu paaiškėjo, kad ši visuomenės grupė siekia atsakingai vertinti informaciją – palygina kelis šaltinius, tikrina patikimumą, tačiau tą dažniau daro aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 90 tūkst. ukrainiečių.

Tyrimas buvo pristatytas konferencijoje „Ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atsparumo ir medijų raštingumo stiprinimas“ gruodžio 16 dieną Vilniuje. Projektą remia Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija iš savo „ Atsparumo iniciatyvos“ lėšų.

„Nuo 2016 metų Vokietija remia projektus Baltijos šalyse, skirtus medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui stiprinti bei kovai su dezinformacija. Investuojame į švietimą, mokymus ir informuotumo didinimą, kad suteiktume piliečiams įrankius atskirti tiesą nuo manipuliacijos. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, ukrainiečių bendruomenė tapo reikšminga Lietuvos visuomenės dalimi. Todėl mums itin svarbu prisidėti prie jos atsparumo stiprinimo, kad Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai galėtų orientuotis informacijos srautuose, visavertiškai integruotis ir būtų mūsų bendros ateities dalimi“, – sakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas.

Projekto metu buvo atliktas tyrimas apie ukrainiečių informacijos vartojimo įpročius ir jų taktikas atpažinti dezinformaciją. Taip pat surengti ir 3 užsiėmimai dezinformacijos ir informacinio raštingumo temomis.

Tyrimas parodė, kad šios grupės informacinė aplinka yra itin fragmentuota – žmonės vartoja tiek ukrainietiškus, tiek lietuviškus, tiek rusiškus informacijos šaltinius.

„Ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje kasdien susiduria su intensyvia ir fragmentuota informacine aplinka, kurioje greita, emocijomis paremta informacija dažnai nustelbia patikimus šaltinius. Todėl medijų raštingumo stiprinimas nėra papildoma priemonė – tai būtina sąlyga, padedanti žmonėms atpažinti manipuliaciją, jaustis saugiau ir priimti informuotus sprendimus tiek kasdieniame gyvenime, tiek krizių akimirkomis“, – sakė Ukreate Hub vadovė Eugenija Kovaliova.

Naujienų ukrainiečiai kasdien ieško socialiniuose tinkluose, dažniausiai minimas „Telegram“. Tuo pačiu jis yra išskiriamas ir kaip tas, kuriuo labiausiai nepasitikima. Tyrimą atlikę mokslininkai pastebi, kad nors čia informacija sklinda greitai, tačiau ir patys tyrimo dalyviai pastebi daug klaidinančios ar manipuliuojančios emocijomis informacijos.

Ukrainiečių teigimu, lietuviška žiniasklaida, ypač visuomeniniai kanalai, yra patikimesni nei ukrainietiški, tačiau prieinamumą prie šio informacijos šaltinio dažnai riboja kalbos barjeras.

Tyrimas taip pat rodo, kad ukrainiečių bendruomenė atsakingai vertina informaciją. Dauguma respondentų nurodė, kad prieš dalindamiesi informacija ją stengiasi patikrinti: lygina kelis šaltinius, vertina autoriaus ar kanalo patikimumą, atkreipia dėmesį į antraščių ir vaizdinės medžiagos emocinį „užtaisą“.

Kartu tyrimas atskleidė ir sąsajas: atsparumą dezinformacijai reikšmingai stiprina išsilavinimas. Aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau nuosekliai tikrina informaciją ir jaučiasi užtikrinčiau atpažindami manipuliaciją. Didesnė rizika patekti į dezinformacijos spąstus yra tiems, kurie labiausiai pasikliauja socialiniais tinklais ir algoritmų formuojamu trumpuoju vaizdo turiniu.

Tarp įvardintų priemonių, kurios leistų padidinti ukrainiečių atsparumą dezinformacijai – patikimo informacijos šaltinio ukrainiečių kalba Lietuvoje kartu su paskyra „Telegram“ kanale sukūrimas ir administravimas; praktiniai, realiais pavyzdžiais paremti medijų raštingumo užsiėmimai, aiškios instrukcijos, kur ir kaip pranešti apie įtartiną turinį ar bandymus įtraukti į žalingą veiklą, bei stipresnė parama nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dažnai yra arčiausiai žmonių ir pasiekia pačias įvairiausias grupes.

Tyrimas pabrėžia, kad veiksminga pagalba negali būti „viena visiems“ – ji turi atsižvelgti į skirtingą žmonių amžių, gyvenamąją vietą, kalbinius gebėjimus ir integracijos patirtis, kartu užtikrinant aiškią, suprantamąinformaciją apie saugumą ir oficialias procedūras Lietuvoje.