Įklimpę begaliniame sraute: kaip socialiniai tinklai nepastebimai keičia mąstymą ir sekina

Paskelbė Lina Snarskienė
Paskelbta

Įklimpę begaliniame sraute: kaip socialiniai tinklai nepastebimai keičia mąstymą ir sekina

Dar prieš keliolika metų dienos pradžia atrodė visai kitaip. Jus pažadindavo ne telefono ekranas ir ne socialinių tinklų pranešimai, o aplinkos garsai ir natūralus dienos ritmas. Šiandien didelė dalis žmonių vos pabudę pirmiausia pasiekia telefoną, net nespėję suvokti, kaip jaučiasi ar ko iš tiesų nori.

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Jie leidžia bendrauti, sekti naujienas, dalintis nuomonėmis ir jaustis pasaulio dalimi. Tačiau kartu su patogumu atsirado ir nematoma našta, kuri ilgainiui ima veikti jūsų psichiką, emocijas ir net pasaulio suvokimą.

Vis dažniau kalbama apie tai, kad nuolatinis informacijos srautas ne tik vargina, bet ir iškreipia realybę. Tekste, kuriuo remiamasi šiame straipsnyje, pabrėžiama, jog socialinių tinklų era sukūrė visiškai naują iššūkį visuomenei: jūs gyvenate nuolatinėje informacinėje įtampoje, kurios poveikio dažnai net nesuvokiate.

Kaip telefonai tapo pirmuoju ryto ritualu

Šiuolaikinis rytas daugeliui prasideda ne nuo tylos ar minčių apie dieną, o nuo ekranų švytėjimo. Pranešimai, naujienos, komentarai ir vaizdo įrašai užplūsta vos atsimerkus. Tai tapo automatiniu veiksmu, kurio net nebesvarstote.

Anksčiau informacija turėjo ribas. Naujienas gaudavote per laikraščius, radiją ar vakaro žinias. Tai buvo aiškiai apibrėžti informacijos langai, leidę apmąstyti tai, ką išgirdote. Šiandien informacijos nėra pabaigos. Ji teka be pertraukų, o jūs nuolat jaučiate pareigą būti informuoti.

Būtent čia prasideda socialinių tinklų nuovargis. Jūs vartojate milžiniškus informacijos kiekius, tačiau neturite laiko jų apdoroti. Dėl to atsiranda vidinis nerimas, dirglumas ir jausmas, kad pasaulis tapo per sunkus.

Informacijos perteklius ir emocinis išsekimas

Tekste pabrėžiama, kad problema slypi ne pačiuose įvykiuose. Tragedijos, politiniai konfliktai ir krizės egzistavo visada. Skirtumas tas, kad dabar jūs su jais susiduriate nuolat ir be atokvėpio.

Socialiniai tinklai sujungė faktus su emocijomis, nuomonėmis ir interpretacijomis. Vos pasirodžius žiniai, ją lydi šimtai komentarų, vaizdo įrašų ir ekspertų vertinimų. Dažnai tai nėra patikrinta informacija, o emocinis turinys, skirtas sukelti pyktį ar baimę.

Ilgainiui toks informacijos vartojimas pradeda sekinti. Jūs galite jaustis pavargę, nusivylę ar net bejėgiai, nors realiai nieko konkretaus jūsų gyvenime nepasikeitė. Tai psichologinė kaina, apie kurią ilgą laiką buvo nutylima.

Dezinformacija nėra nauja, bet jos mastas šokiruoja

Svarbu suprasti, kad propaganda ir dezinformacija nėra šių laikų išradimas. Jos buvo naudojamos dar prieš kelis šimtmečius, siekiant paveikti visuomenės nuomonę. Tačiau šiandien situacija pasikeitė iš esmės.

Anksčiau dezinformacija buvo ribota, dažniausiai valdoma valstybių ar didelių institucijų. Dabar bet kuris žmogus, turintis interneto ryšį, gali skleisti klaidinančius naratyvus. Socialiniai tinklai šį procesą tik pagreitino.

Tekste pabrėžiama, kad skirtumas slypi ne pačioje melagingoje informacijoje, o jos greityje ir pasiekiamume. Jūs galite būti paveikti per kelias minutes, dar nespėję suabejoti tuo, ką matote.

Kai algoritmai formuoja jūsų pasaulėžiūrą

Socialinių tinklų algoritmai sukurti taip, kad rodytų turinį, kuris sukelia emocijas. Pyktis, baimė ir pasipiktinimas generuoja daugiau reakcijų nei ramūs ir subalansuoti tekstai.

Ilgainiui tai gali sukurti iškreiptą pasaulio vaizdą. Jums ima atrodyti, kad pasaulis pavojingesnis, nei yra iš tikrųjų. Tekste minima vadinamoji pikto pasaulio būsena, kai dėl nuolatinio neigiamo turinio vartojimo aplinka suvokiama kaip nuolat chaotiška ir grėsminga.

Toks mąstymas gali turėti realių pasekmių. Didėja nepasitikėjimas institucijomis, stiprėja visuomenės susiskaldymas, o sprendimai dažnai grindžiami emocijomis, o ne faktais.

Kodėl pavargusi visuomenė tampa lengviau valdoma

Kai jūs esate emociškai išsekę, tampa sunkiau kritiškai vertinti informaciją. Tekste pabrėžiama, kad būtent nuovargis ir nuolatinis stresas daro žmones labiau pažeidžiamus manipuliacijoms.

Tokiose situacijose ypač svarbūs patikimi balsai. Faktų tikrintojai, atsakingi žurnalistai ir sąmoningi nuomonės formuotojai gali padėti atkurti pusiausvyrą. Tačiau problema ta, kad žmonės dažnai labiau pasitiki mėgstamais influenceriais nei tradicine žiniasklaida.

Todėl jūsų atsakomybė tampa dar didesnė. Jūs turite ne tik vartoti turinį, bet ir kelti klausimus: kam naudinga ši žinutė, kodėl ji rodoma būtent dabar, ar šaltinis patikimas.

Kaip ištrūkti iš begalinio srauto

Tekste pabrėžiama, kad sąmoningumas yra pirmasis žingsnis. Supratimas, jog galite būti manipuliuojami, jau stiprina jūsų atsparumą. Kritinis mąstymas ir gebėjimas sustoti tampa būtinybe, o ne prabanga.

Socialiniai tinklai gali būti ir naudingi. Jie gali jungti žmones, skatinti empatiją ir padėti dalintis patikima informacija. Tačiau tai įmanoma tik tada, kai jūs patys pasirenkate, kaip ir kiek juos naudojate.

Galutinis klausimas lieka atviras. Ar leisite algoritmams formuoti jūsų emocijas ir pasaulėžiūrą, ar sąmoningai susigrąžinsite kontrolę. Atsakymas priklauso tik nuo jūsų.

Ar patiko šis įrašas?
 

Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas