Audros grasina palikti Lietuvą be elektros: ESO pataria, kaip apsaugoti namus ir tinkamai pasiruošti

Stebint tokią situaciją regione, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) specialistai pataria gyventojams audroms pasiruošti iš anksto – sutvarkyti aplinką, pasirūpinti saugumu, o miškingose vietovėse pagalvoti ir apie rezervinį elektros energijos šaltinį.

„Šis vasaros sezonas, palyginus su pernai vasara, buvo ramus. Bet sinoptikai savo ilgalaikių prognozių nekeičia – stichijų poveikis ateityje vis aštrės. Labai svarbu, kad ir gyventojai būtų  pasiruošę pasitikti audras ar kitus stichinius reiškinius. Prieš kiekvieną audrą žmones raginame surinkti aplink namus nepritvirtintus daiktus, pasirūpinti augintiniais ir pačiais savimi. 

Taip pat vis dažniau raginame pasvarstyti ir apie rezervinio energijos šaltinio įsigijimą. Pasiruošti iš anksto yra ir pigiau, ir saugiau, o tinkamai pasiruošus bus paprasčiau tvarkytis ir su padariniais“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Tvarkinga aplinka – pirmoji apsauga  

Gyventojai, ypač gyvenantys miškingose ar nuošaliose vietovėse, gali patys užkirsti kelią daliai elektros tiekimo sutrikimų. 

Svarbu reguliariai apžiūrėti aplinką – nugenėti pavojingai prie laidų priartėjusias šakas, pašalinti pasvirusius ar džiūstančius medžius.

„ESO reguliariai tvarko proskynas elektros linijų apsaugos zonose, tačiau gyventojų kiemuose esančių medžių priežiūra – pačių savininkų atsakomybė. Sutvarkyta aplinka ne tik bus saugesnė patiems gyventojams, bet ir užtikrins greitesnį privažiavimą, jei visgi tinklas būtų pažeistas“, – pažymi R. Juodkienė.

ESO duomenimis, apie 80 proc. elektros tiekimo sutrikimų įvyksta dėl vėjo išverstų medžių ar laužomų šakų nutrauktų laidų. ESO tikslas yra kaip įmanoma greičiau atkurti įprastą tiekimą, tačiau tais atvejais, kai pažeidimų vietų tinkle skaičiuojama šimtais ar net tūkstančiais, momentinio atstatymo užtikrinti neįmanoma.

Saugumo garantija: generatorius

Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai visos namo komunikacijos priklauso nuo elektros (šildymas, vanduo), verta pagalvoti ir apie rezervinį elektros šaltinį, generatorių. 

Tai ypač aktualu tiems, kas gyvena atokiose vietose, miškingose vietovėse, kur audros dažnai išverčia medžius ir yra sunkiau pasiekiamos ESO pajėgoms.

„Net ir paprastas 3 kW vienfazis generatorius gali patenkinti esminius poreikius – įkrauti telefoną, įjungti vandens siurblį ar elektrinę viryklę. Galima įsirengti ir stacionarų generatorių, užsitikrinant viso namo elektros tiekimą, tam jau reikia kvalifikuoto specialisto pagalbos, prijungiant generatorių prie vidaus tinklo“, – sako R. Juodkienė.

Generatoriai būna vienfaziai ir trifaziai, taip pat skiriasi galia, kuro tipu ir bako talpa: nuo šių parametrų priklauso, kiek prietaisų prie jų galima jungti, kiek laiko generatorius veiks be kuro papildymo. Generatorius su 10–30 litrų kuro talpa gali veikti maždaug 3–6 valandas be papildymo.

Išvertė 80 tūkst. medžių 

Lietuvoje kasmet fiksuojama iki 30 stichinių gamtos reiškinių, pernai 2 iš jų pasiekė katastrofinį lygį. Vienas jų – stipriausia per pastaruosius kelerius metus „Kirsti“ audra, kuri išvertė apie 80 tūkst. medžių. 

Šios audros metu užfiksuota daugiau kaip 5800 atvejų, kai laidai buvo nutraukti lūžtančios augmenijos, o ESO teko keisti 348 elektros linijų atramas. Audros padariniams šalinti daugiausiai vienu metu dirbo 900 specialistų.

„Visgi esant tokiam pažeidimų mastui, objektyviai neįmanoma tuojau pat atstatyti tiekimo visiems klientams. Meteorologai perspėja, kad stichiniai reiškiniai darysis vis dažnesni ir stipresni, todėl gyventojai, kuriems elektros tiekimas kritiškai svarbus, rizikas sumažinti gali įsigiję generatorių. Tai efektyvus būdas greitai apsirūpinti elektra būtiniausiems poreikiams“, – pažymi R. Juodkienė.

Kaip pasiruošti audrai?

• Susitvarkyti aplinką: apžiūrėti, ar nėra pavojų keliančių medžių, šakų.
• Pasikrauti papildomas baterijas, pasiruošti žibintuvėlius, pasirūpinti vandens atsargomis.
• Turint generatorių – patikrinti, ar jis tvarkingas, yra kuro atsargų.