Branduolinio karo grėsmė - ar tarakonai tikrai tai išgyventų? Mokslininkai pateikia stulbinantį atsakymą

Mintis apie tarakonų atsparumą branduoliniams sprogimams kilo dar po 1945 metų Hirošimos ir Nagasakio bombardavimų. Tuo metu buvo pasakojama kad tarp griuvėsių gyvybės ženklų beveik nebuvo išskyrus tarakonus, ropojančius tarp pelenų. 

Tokios istorijos paskatino manyti kad jie yra tarsi nepažeidžiami ir galėtų perimti Žemę po žmonijos pražūties. Nors tokia mintis skamba bauginančiai ji buvo vertinama kaip pakankamai įtikinama, todėl ilgainiui virto įsitikinimu kurį mielai kartojo ir žiniasklaida, ir mokslinė fantastika.

Bandymų rezultatai

Norint įsitikinti kiek tiesos šiame mite mokslininkai atliko eksperimentus. Vieną iš jų atliko „Mythbusters“ komanda naudodama vokiškuosius tarakonus. Vabzdžiai buvo veikiami kobalto 60 spinduliuote kurios dozė siekė tūkstantį radų. Tai kiekis galintis žmogų nužudyti per vos dešimt minučių. Nepaisant to, po mėnesio maždaug pusė tarakonų vis dar buvo gyvi ir netgi pakankamai aktyvūs.

Antrasis bandymas padidino dozę iki dešimties tūkstančių radų. Tai prilygsta atominei bombai. Rezultatai parodė jog apie dešimt procentų vabzdžių vis tiek išgyveno. Vis dėlto šimtą tūkstančių radų jie atlaikyti nebepajėgė, tai tokią dozę gavę visi vabzdžiai žuvo. Tai įrodo kad tarakonai tikrai labai atsparūs radiacijai, bet ne visiškai nepažeidžiami.

Ar kiti gyvūnai gali būti dar atsparesni

Įdomu tai kad tarakonai nebūtinai būtų vieninteliai ar netgi stipriausi išgyventojai branduolinėje aplinkoje. Yra gyvūnų kurie pasižymi dar didesniu atsparumu. Tardigrados arba vadinamieji vandens lokiukai jau įrodė galintys išgyventi net kosmose. Kai kurie medieną graužiantys vabzdžiai bei jų kiaušiniai ištveria iki šešiasdešimt aštuonių tūkstančių radų. 

Paprastos vaisinės muselės žūsta tik gavusios apie šešiasdešimt keturis tūkstančius radų. Parazitinė vapsva Habrobracon hebetor laikoma tikra čempione nes sugeba ištverti net šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių radų. Tai maždaug du šimtus kartų daugiau nei gali pakelti žmogus.

Didžiausias iššūkis, tai ne tik radiacija

Nors daugelis tokių gyvių teoriškai išgyventų branduolinį sprogimą, ilgalaikė išlikimo perspektyva nebūtų tokia paprasta. Smarkiai pasikeitusi aplinka, maisto trūkumas bei sutrikusi ekosistema greičiausiai taptų dar didesne kliūtimi nei pati radiacija. Net atspariausiems gyvūnams būtų sunku išlikti kai pasikeistų visa maisto grandinė.

Ekspertai pabrėžia kad šiandien tikėtis pamatyti tokį scenarijų realybėje būtų be galo pavojinga ir niekas nenorėtų to išbandyti. Nors tarakonai ir kiti organizmai gali ištverti spinduliuotę, ilgalaikės pasekmės gyvybei Žemėje būtų pražūtingos.

Tarakonai tikrai yra neįtikėtinai atsparūs vabzdžiai ir jų gebėjimas išgyventi radiacijos poveikį pranoksta žmogaus galimybes. Vis dėlto jie nėra visiškai nesunaikinami. Kiti gyviai pavyzdžiui tardigrados ar parazitinės vapsvos gali būti dar atsparesni. Net jei dalis jų išgyventų branduolinį sprogimą, tai dar nereiškia jog jie galėtų ilgai klestėti pasaulyje be maisto ir tinkamos aplinkos. 

Todėl nors tarakonai iš tiesų turi šansų pranokti žmogų ekstremaliomis sąlygomis, pasakos apie jų viešpatavimą po žmonijos žlugimo išlieka labiau simbolinė legenda nei tikra prognozė.