Nuovargis, liūdesys ir mieguistumas gali būti ne artėjančio rudens kaltė, gydytoja atskleidė tikrąją priežastį

Vis dėlto nuovargis ir prasta nuotaika gali būti susiję ir su vitaminų, svarbių maistinių medžiagų trūkumu. Keičiantis dienos trukmei, vidinis biologinis laikrodis patiria stresą – tai gali pasireikšti emociniu diskomfortu, sumažėjusiu darbingumu ar bendru nuovargiu.

Trumpėjančios dienos rugpjūčio pabaigoje veikia mūsų biologinį laikrodį – mažėjanti natūralios šviesos trukmė keičia melatonino ir serotonino pusiausvyrą, o tai gali lemti nuotaikų svyravimus, energijos trūkumą ir miego ritmo sutrikimus. „Per vasarą organizmas prisitaiko prie ilgesnių dienų ir didesnio aktyvumo, todėl staigus perėjimas prie rudens režimo kartais tampa iššūkiu“, – sako sveikatos sprendimų centro„Antėja“ psichiatrė-psichoterapeutė Greta Domantaitė.

Jei nuovargis ar įtampa kyla po aiškių išorinių veiksnių – pavyzdžiui, ligos, miego trūkumo ar intensyvaus darbo – dažniausiai užtenka koreguoti režimą. Tačiau jei simptomai nepraeina, verta pasitikrinti sveikatą. „Tikslinga pradėti nuo objektyvaus įvertinimo – atlikti laboratorinius tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju. Net jei rezultatai normalūs, specialistas gali padėti nustatyti tolimesnius žingsnius“, – pažymi G. Domantaitė.

Nuovargį gali lemti fiziniai rodikliai

Vasaros pabaigoje trumpėjant dienoms ir mažėjant saulės šviesos kiekiui daugelis ima jaustis pavargę, mieguisti ar išsekę. Tokie pojūčiai gali būti ne tik natūralaus sezono pokyčio pasekmė, bet ir ženklas, kad organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. „Ypač svarbu įvertinti geležies atsargas – jei feritino, vadinamo geležies „sandėliu“, lygis yra žemas, net kokybiškas miegas nepadeda atkurti pakankamo energijos lygio. Nuolatinis nuovargis, mieguistumas, silpnumas ar motyvacijos stoka turėtų būti signalas, kad metas pasitikrinti kraujo rodiklius“, – sako G. Domantaitė.

Gydytoja rekomenduoja atlikti laboratorinius tyrimus, įvertinant ne tik geležies ir feritino kiekį, bet ir vitamino D lygį, kuris glaudžiai siejasi su energijos balansu, nuotaika ir imuninės sistemos veikla.

Emociniai simptomai gali signalizuoti ir fiziologinį disbalansą

Liūdesys, dirglumas ar apatija ne visada reiškia vien psichologines problemas – šie simptomai gali būti susiję ir su tam tikrais fiziologiniais sutrikimais. Organizmo pusiausvyros pokyčiai, ypač susiję su maistinių medžiagų trūkumu ar hormonų veikla, dažnai pasireiškia emociniais ir kognityviniais požymiais.

Pavyzdžiui, vitamino B12 stoka gali lemti nuovargį, prastą nuotaiką, irzlumą, atminties sutrikimus. Anemija ar vitamino D trūkumas dažnai imituoja depresijos simptomus – ypač energijos stoką, motyvacijos sumažėjimą, bendrą vangumą. Hipotirozė, sumažėjusi skydliaukės funkcija, gali pasireikšti lėtesniu mąstymu, mieguistumu, dirglumu, dėmesio koncentracijos sunkumais ir emociniu nestabilumu.

Todėl, susidūrus su šiais simptomais, svarbu įvertinti ne tik emocinę savijautą, bet ir atlikti išsamius kraujo tyrimus – tai padeda nustatyti galimus fiziologinius veiksnius ir užkirsti kelią klaidingam diagnozavimui ar netinkamam gydymui.

Rekomenduojama imtis svarbių pokyčių

Vasaros pabaigoje daugelis jaučia fizinį ir emocinį nuovargį, todėl svarbu palaipsniui grįžti prie stabilaus dienos režimo. „Pirmiausia, rekomenduojama pradėti anksčiau eiti miegoti ir keltis, vengti ekranų prieš miegą bei kuo daugiau laiko leisti lauke – natūrali šviesa padeda sureguliuoti vidinį biologinį laikrodį“, – pataria „Antėja“ medikė.

Mityba taip pat turi įtakos savijautai. Racioną verta papildyti žaliomis ir sezoninėmis daržovėmis, žuvimi, kiaušiniais, jogurtu, riešutais bei moliūgų sėklomis – tai padeda organizmui atgauti reikalingas maistines medžiagas. Jei mažiau laiko praleidžiama saulėje, naudinga pasitarti su gydytoju dėl vitamino D vartojimo.

Norint išlaikyti emocinę pusiausvyrą, svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, o staigi skaitmeninė perkrova po atostogų gali sustiprinti nuovargį – todėl verta sąmoningai riboti ekranų laiką ir darbinį tempą pirmosiomis savaitėmis.