Geltoni lapai ir jokio žiedo: pasakė, kaip atgaivinti spatifilumą ir visa tai užtruks vos keletą savaičių

Dėl savo formos žiedas primena sparną, iš čia ir lietuviškas jo pavadinimas. Nors Spatifilumas nėra itin reiklus, kartais jo lapai ima gelsti, o žiedų nematyti. Tai gali būti ženklas, kad augalas patiria stresą arba jam trūksta tinkamų sąlygų. Priežasčių būna įvairių, tačiau jas galima nesunkiai pašalinti, jei žinome, kas tiksliai augalui trukdo augti.

Viena dažniausių priežasčių yra perlaistymas. Spatifilumas netoleruoja nuolat šlapios žemės, nes tai skatina šaknų puvimą. Tokiu atveju lapai ne tik gelsta, bet ir vysta, tampa minkšti. Kita priežastis yra per stipri saulės šviesa. Tiesioginiai spinduliai gali nudeginti lapus, todėl šiam augalui labiausiai tinka pusiau pavėsis ir išsklaidyta šviesa.

Lapų geltimą gali lemti ir kenkėjai, ypač smulkūs voragyviai, vadinami erkutėmis. Jie palieka ploną voratinklį lapų apačioje ir silpnina augalą. Tokiu atveju reikia didinti oro drėgmę ir naudoti tinkamas apsaugos priemones. Kartais gelsta tik patys seniausi lapai, tai natūralus procesas, kai augalas iš jų pasiima naudingas medžiagas ir juos pašalina.

Jei gelsta jauni lapai, tikėtina, kad trūksta maisto medžiagų, ypač azoto. Tokiu atveju padeda reguliarus tręšimas pavasarį ir vasarą. Taip pat problemų gali sukelti grybelinės ligos, jos pasireiškia ne tik lapų geltimu, bet ir rudomis dėmėmis, dažniausiai dėl per didelės drėgmės ar laistymo ant žiedų.

Vasaros priežiūros ypatumai

Vasarą spatifilumą geriausia laikyti šviesioje vietoje, tačiau apsaugotą nuo tiesioginės saulės. Optimali temperatūra, tai 20 - 27 laipsniai. Aukštesnė temperatūra jam nekenkia, jei užtikrinama didelė oro drėgmė. Drėgmę galima palaikyti padėjus vazoną ant drėgnų akmenukų padėklo arba naudojant oro drėkintuvą. Lapus rekomenduojama apipurkšti minkštu vandeniu, vengiant žiedų sudrėkinimo.

Kartą per kelias dienas reikėtų apžiūrėti augalą, ar nėra kenkėjų, ligų požymių ar pažeistų lapų. Pažeistus lapus verta pašalinti, o sveikus nuvalyti drėgna šluoste, kad fotosintezė vyktų efektyviau. Laistymą geriausia planuoti pagal dirvožemio drėgnumą, vanduo turi būti minkštas, kambario temperatūros, o perteklinė drėgmė privalo laisvai nutekėti.

Tręšti spatifilumą patariama nuo balandžio iki rugsėjo kas dvi ar tris savaites naudojant trąšas su azotu ir kaliu. Mineralines trąšas geriau naudoti pusine norma, kad išvengtumėte pertręšimo.

Natūralios trąšos ir augalo stiprinimas

Vienas geriausių būdų augalui sustiprėti, tai natūralios trąšos. Kompostas suteikia subalansuotų medžiagų, palaiko dirvos struktūrą ir išlaiko drėgmę. Kavospūdės suteikia azoto, kalio, magnio ir kitų mikroelementų, tačiau dėl dirvos rūgštinimo poveikio jas reikia naudoti saikingai. Banano žievių užpilas, dar viena puiki priemonė, kuri aprūpina kalio, fosforo ir magnio atsargomis, skatina lapų tvirtumą ir gausų žydėjimą.

Žiemą trąšų kiekį reikia sumažinti, nes augalas pereina į ramybės periodą. Tuo metu per didelis maisto medžiagų kiekis gali pakenkti šaknims ir sutrikdyti augalo sveikatą.

Spatifilumas, tai ištvermingas ir puošnus augalas, tačiau jo grožiui išlaikyti reikia tinkamos priežiūros. Stebėdami jo lapus, galime greitai pastebėti pirmuosius problemų signalus ir laiku suteikti reikiamą pagalbą. Teisingas laistymas, tinkama šviesa, subalansuotas tręšimas ir tinkamas drėgmės lygis leis augalui ne tik atsigauti, bet ir džiaugtis ilgai trunkančiu žydėjimu.