Jei praeitis atrodo geresnė nei dabartis, psichologai turi vieną paaiškinimą ir jis tikrai nėra romantiškas

Nostalgiją dažnai suprantame kaip švelnų ilgesį praeičiai. Tačiau psichologų teigimu, tai nėra vien sentimentali nuotaika. Nostalgija – tai psichikos būdas kompensuoti nepasitenkinimą dabartimi.

Oksfordo universiteto tyrėjas Alberto Prati ir Sorbonos profesorė Claudia Senik atliko didelį tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kodėl idealizuojame praeitį ir ką tai sako apie mūsų dabartinę emocinę būseną. Jų išvada: mes idealizuojame praeitį ne todėl, kad ji buvo geresnė, o todėl, kad mums blogai dabar.

Žmonės, kurie jaučiasi nelaimingi, linkę matyti praeitį šviesesnę, nei ji buvo iš tiesų. Tai – pažinimo (kognityvinis) iškraipymas, galintis paveikti savivertę, motyvaciją ir gebėjimą kurti ateitį.

Nostalgija – ne atmintis, o veidrodis

Nostalgija nėra tik prisiminimai. Tai psichikos mechanizmas, padedantis kompensuoti tai, ko trūksta dabar. Kai jaučiamės nepatenkinti, sutrikę ar pavargę, smegenys ieško atramos – ir randa ją praeityje. Tačiau dažniausiai ne realioje, o idealizuotoje.

Tyrimas parodė aiškią tendenciją: kuo mažiau žmogus jaučiasi laimingas dabar, tuo šiltesnė ir gražesnė jam atrodo praeitis. Ir atvirkščiai – tie, kurie jaučiasi gerai, dažniau mato savo praeitį kaip mažiau malonią nei dabartį. Jie pastebi progresą, o ne praradimą.

Kodėl manome, kad viskas pablogėjo?

Tyrimui, kuris truko daugiau nei 10 metų, buvo apklausta per 60 tūkstančių žmonių iš JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Dalyvių buvo prašoma įvertinti savo dabartinį gyvenimą ir prisiminti, kaip jie jautėsi anksčiau.

Rezultatai buvo gana vienareikšmiai: nelaimingesni žmonės dažniau teigė, kad „anksčiau buvo geriau“. Tačiau, kaip pabrėžia mokslininkai, tai nebūtinai atitinka realybę. Dažnai tai – pažinimo iškraipymas, kuriantis tariamo nuosmukio iliuziją.

Toks iškraipytas matymas gali veikti politines pažiūras, visuomenines nuotaikas, savivertę ir net gebėjimą planuoti ateitį. Jei atrodo, kad „viskas tik blogėja“, natūraliai kyla klausimas – kam stengtis ką nors keisti?

Mokslininkai aiškina: žmonės linkę maišyti savo dabartinę emocinę būseną su tuo, ką, jų manymu, jie jautė praeityje. Tai paveikia atmintį. Laimingi žmonės dažnai perdėtai nuvertina, kokie nelaimingi buvo anksčiau, o nelaimingi – perdėtai idealizuoja kadaise patirtą laimę.

Nostalgija kaip simptomas: ką ji slepia

Nostalgija nėra vien romantiškas ilgesys. Kartais tai – signalas, kad žmogus pavargęs, praradęs prasmės jausmą, nusivylęs dabartimi. Tuomet smegenys ieško išeities praeityje, kur viskas atrodo aiškesnė ir paprastesnė.

Tai dažnai atsispindi frazėse:

• „Anksčiau žmonės buvo geresni.“
• „Muzika buvo tikra.“
• „Gyvenimas buvo paprastesnis.“
• „Aš buvau laimingesnis, kai…“

Tačiau verta sau sąžiningai atsakyti: ar tikrai taip buvo? Ar tai nėra emocinė reakcija į dabartinį nestabilumą ir įtampą?

Pasak Claude’os Senik iš Sorbonos, žmonės, kurie jaučiasi nelaimingi, linkę idealizuoti praeitį, net jei ji objektyviai nebuvo geresnė.

Kaip neįklimpti praeities spąstuose?

Nostalgija gali būti ne tiek švelnus jausmas, kiek ženklas, kad dabartis mūsų netenkina. Kai pernelyg idealizuojame praeitį, darosi sunku judėti pirmyn – mažėja motyvacija keisti esamą situaciją. Palyginimas „anksčiau buvo geriau“ dažnai grindžiamas emocijomis, o ne faktais.

Psichologai pataria: jei nuolat atrodo, kad „anksčiau buvo geriau“, verta paklausti savęs – ar tai pagrįsta realiais faktais, ar tai tik dabartinio diskomforto atspindys?

Naudingi žingsniai, kaip su tuo dirbti:

• Veskite dienoraštį. Fiksuokite realius įvykius ir savo būsenas – tai padeda pamatyti tikrą dinamiką, o ne iškreiptus įspūdžius.
• Įvardykite, kas konkrečiai atrodo „geriau“ praeityje. Ar tai žmonės, gyvenimo būdas, saugumo jausmas, mažesnė atsakomybė? Kodėl būtent tai dabar iškyla?
• Palyginkite faktus, o ne tik emocijas. Kokios buvo realios sąlygos, galimybės, santykiai tada ir dabar?
• Kreipkitės į specialistą. Jei praeitis „traukia atgal“ taip stipriai, kad trukdo gyventi dabar, verta pasikalbėti su psichologu.
• Kurkite ateities tikslus. Aiškūs, prasmingi tikslai padeda perkelti dėmesį iš praradimų į augimą ir pokyčius.

Mes ne visada prisimename, kaip buvo – dažnai mes perkonstruojame praeitį pagal tai, kaip jaučiamės dabar. Idealizuota praeitis nėra įrodymas, kad anksčiau tikrai buvo geriau. Greičiau tai – ženklas, kad dabartis mūsų iki galo netenkina.

Nostalgija – tarsi veidrodis. Ir jei jame matome daug skausmo ar nusivylimo, galbūt verta ne bėgti į praeitį, o pradėti keisti savo dabartį.