Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Laimė atrodo paprastas žodis, tačiau kartais ją rasti sunkiau, nei užsidirbti pinigų ar susikurti karjerą. Vienam ji slypi meilėje, kitam – laisvėje, trečiam – ramybėje ir tyloje.
Psichologai pabrėžia, kad egzistuoja kelios universalios tiesos, kuriomis vadovaujasi žmonės, iš tikrųjų mokantys būti laimingi. Būtent jos padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą net tada, kai gyvenimas meta rimtus išbandymus.
Ką žmogui iš tiesų reikia daryti, kad išlaikytų gilų gyvenimo džiaugsmą ir jaustųsi laimingas? Kiekvienas turi savo sąrašą sąlygų, tačiau didžioji dauguma ekspertų sutaria dėl vieno: laimė – tai pasirinkimas.
Tai reiškia, kad laimė iš esmės yra mūsų pačių rankose. Svarbiausia – mylėti save tiek, kad norėtume stengtis dėl savo gerovės ir sąmoningai siektume laimės.
Tyrimai rodo, kad laimingi žmonės dažniau padeda kitiems ir dosniai dalijasi savo laiku ar resursais. Tai nesumažina jų laimės – priešingai, ji tik didėja. Gebėjimas duoti, remti ir būti naudingam kitiems stiprina prasmės jausmą ir gilų vidinį pasitenkinimą.
Fizinis ar emocinis skausmas yra signalas, kad gyvenime kažkas negerai. Natūralu ieškoti pagalbos, paramos ar pokyčių – žmogus nėra sukurtas nuolatiniam kentėjimui. Priimti savo poreikį džiaugtis, ilsėtis, būti mylimam ir saugiam – normalu ir būtina psichinei sveikatai.
Pinigai gali gerokai palengvinti kasdienybę ir suteikti saugumo jausmą, tačiau jie negarantuoja tikros vidinės laimės. Kur kas svarbiau ne tai, kokio dydžio yra pajamos, o tai, ar žmogus jaučiasi saugus, moka naudotis turimais ištekliais ir nesiekia materialių dalykų kaip vienintelio laimės šaltinio.
Tikri draugai gali išlaikyti mus „ant bangos“ pačiais sunkiausiais laikais. Artimi socialiniai ryšiai tiesiogiai veikia laimės jausmą, emocinę sveikatą ir net fizinę savijautą.
Žmonės, kuriuos pasirenkame šalia savęs, daro įtaką tam, kaip reaguojame į problemas, kaip matome pasaulį, ar tikime savo jėgomis ir ar drįstame siekti tikslų. Kokybiški santykiai kartais yra svarbesni už bet kokius asmeninius pasiekimus.
Gebėjimas užjausti save – tai mokėjimas kalbėtis su savimi pagarbiai ir švelniai, nepaneigiant savo klaidų, bet ir nesmerkiant savęs. Tai taip pat gebėjimas pastebėti net mažus džiaugsmus kasdienybėje.
Tokios vidinės laikysenos lavinimas padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą, sušvelnina savikritiką ir leidžia kurti sveikesnius santykius tiek su savimi, tiek su kitais.
Užsitęsusi vienatvė kenkia sveikatai panašiai kaip žalingi įpročiai. Žmogui svarbu turėti tuos, į kuriuos gali atsiremti, su kuriais gali pasidalyti savo džiaugsmais ir rūpesčiais.
Tyrimai atskleidžia, kad vienišumas didina ankstyvos mirties riziką, o socialinė izoliacija ir gyvenimas visiškai vienam dar labiau stiprina šią grėsmę. Emocinis ryšys su kitais – ne prabanga, o būtinybė.
Daugelis specialistų sutaria, kad iki tam tikro lygio galime sąmoningai daryti įtaką savo laimės jausmui. Tačiau tai nereiškia, kad reikia ignoruoti rimtus psichologinius sunkumus, depresiją ar nerimo sutrikimus.
Kartais vien noro būti laimingam neužtenka – prireikia ir profesionalios pagalbos, gydymo ar aplinkos pokyčių. Laimė nėra prievarta „mąstyti pozityviai“, ji greičiau apie sąmoningą pasirinkimą rūpintis savimi ir savo gyvenimo kokybe.
Dalis tyrimų rodo, kad apie 50-uosius gyvenimo metus ir vėliau žmonės neretai tampa laimingesni. Brandesniame amžiuje dažnai atsiranda daugiau savęs ir kitų priėmimo, mažėja poreikis įrodinėti, daugiau vietos užleidžiama išminčiai ir susitaikymui su tuo, ko pakeisti nebeįmanoma.
Net ir dirbtinė šypsena, jei ji kartojama sąmoningai, laikui bėgant gali šiek tiek pagerinti nuotaiką. Nedideli kasdieniai veiksmai – pavyzdžiui, pasitempimas, dėkingumo užrašymas, trumpa pertrauka, malonus ritualas – pamažu keičia bendrą emocinį foną.
Žmogaus smegenys linkusios prisitaikyti: kartais, elgdamiesi taip, lyg būtume laimingesni, po truputį išties pradedame taip ir jaustis.
Maldos, meditacija ar kitos dvasinės praktikos daugeliui žmonių padeda jaustis tvirčiau, harmoningiau ir ramesniems. Dvasinis pagrindas suteikia prasmės jausmą, padeda lengviau išgyventi sunkumus, priimti neišvengiamus gyvenimo pokyčius.
Aktyvus dalyvavimas bendruomeniniame ir dvasiniame gyvenime dažnai susijęs ne tik su didesniu laimės lygiu, bet ir su didesniu pilietiniu įsitraukimu bei geresne emocine savijauta.
Moksliniai darbai rodo, kad moterys dažniau išbūna ir atlaiko sudėtingus emocinius laikotarpius, dažniau ieško paramos ir kalba apie savo išgyvenimus. Tuo tarpu vyrai neretai renkasi kitokius streso įveikos būdus, kurie ne visada yra sveiki.
Vis dėlto moterys turi didesnę riziką patirti nerimo ir depresijos sutrikimus, o vyrams labiau būdingi su alkoholiu ar kitomis priklausomybėmis susiję sutrikimai. Suprasti šiuos skirtumus svarbu, kad tiek vyrai, tiek moterys laiku gautų reikalingą pagalbą.
Laimė nėra galutinis punktas, kurį vieną dieną pasiekiame ir daugiau nieko nebereikia daryti. Tai būdas eiti per gyvenimą, priimant save, kitus ir pasaulį tokį, koks jis yra, kartu sąmoningai stengiantis kurti daugiau džiaugsmo.
Pasirinkus bent kelis iš šių principų ir pamažu juos integruojant į kasdienybę, galima ne tik pagerinti nuotaiką, bet ir iš esmės pakelti viso gyvenimo kokybę.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.