Kodėl negalite liautis galvoję apie vieną žmogų? Tikroji to priežastis slypi jūsų galvoje

Priežastis slypi ne romantikoje, o psichikoje ir smegenų veikimo mechanizmuose. Nuolatinės mintys apie kažką nebūtinai reiškia stiprią simpatiją.

Smegenys tiesiog bando „uždaryti gestalto“ klausimą – situaciją, kurios nesupratome arba neužbaigėme.

Jei žmogus dingo be paaiškinimų, paliko nepasakytų žodžių ar stiprų emocinį pėdsaką, sąmonė ir toliau jį „suka galvoje“, bandydama rasti logiką.

Psichologai aiškina, kad mūsų smegenys reaguoja ne į logiką, o į emocinius dirgiklius. Jei kas nors sukėlė stiprius jausmus – smalsumą, susierzinimą, simpatiją – smegenys paleidžia „pakartotinį peržiūrėjimą“. Tai savotiška emocinė kilpa.

Psichoterapeutė Elizabet Lombardo pabrėžia, kad pasikartojančios mintys yra būdas smegenims apdoroti emocinį stresą ar neapibrėžtumą, o ne įrodymas, kad jaučiame labai gilius jausmus.

Kartais galvojame apie žmogų vien todėl, kad jis susijęs su stipria patirtimi: baime, dėkingumu, nuoskauda ar susižavėjimu.

Tam tikra daina, kvapas ar vieta gali suveikti kaip „trigeris“, ir smegenys akimirksniu atkuria susijusius prisiminimus. Tai susiję ne su romantika, o su neuroniniais ryšiais.

Kodėl smegenys užstringa ties viena žmogumi?

Paslapties efektas. Žmonės, apie kuriuos mažai žinome, dažnai atrodo įdomesni. Smegenys nori juos „iki galo iššifruoti“, todėl vėl ir vėl grįžta prie jų atvaizdo.

Psichologinis prisirišimas. Jei jums būdingas nerimus paremtas prisirišimo stilius, pasąmoningai ieškote patvirtinimo, kad ryšys svarbus ir tikras. Dėl to žmogus nuolat sukasi mintyse.

Dopaminas. Tas pats „laimės hormonas“. Kai galvojame apie žmogų, kuris mus žavi ar vilioja, smegenys gauna nedidelę pasitenkinimo dozę. Kaip ir bet kuri atlygio sistema, jos siekia pakartojimo.

Neužbaigtumas. Jei situacija su žmogumi nebuvo aiškiai užbaigta, nebuvo pasakyti visi žodžiai ar padaryti visi veiksmai, smegenys bando rasti atsakymus į skaudžius klausimus ir dėl to nuolat grįžta prie tos pačios istorijos.

Kada tai tampa problema?

Paprasta simpatija virsta įkyria būsena tada, kai prarandate minčių kontrolę. Jei nuolat tikrinate žmogaus paskyras socialiniuose tinkluose, negalite susikaupti darbe, užmiegate su jo vardu galvoje – tai jau ne romantika, o ruminacija, t. y. užsiciklinimas.

Taip atsitinka ne tik dėl meilės. Kartais galvojimas apie žmogų tampa pabėgimu nuo savo pačių emocijų: vienatvės, baimės, nuobodulio. Tada tas žmogus tarsi virsta kažko didesnio simboliu – svajonės, idealo ar neišspręsto klausimo.

Kaip sustabdyti nesibaigiančią minčių kilpą?

Pastebėkite, kada prasideda mintys. Dažniausiai tai susiję su konkrečiomis situacijomis – muzika, vieta, paros metu. Suvokimas padeda atgauti kontrolę.

Užimkite smegenis

Veiklos, kurioms reikia susikaupimo, realiai padeda persijungti. Pasivaikščiojimas, sportas, kūryba – tai ne šiaip patarimai, o būdas keisti neuroninius ryšius ir nukreipti energiją kita linkme.

Nekovokite su mintimis – stebėkite jas

Kuo labiau bandote mintis „išmesti“, tuo stipresnės jos tampa. Kai pripažįstate, kad tai tik reakcija, o ne „likimo ženklas“, mintys praranda dalį savo galios.

Sumažinkite „kurą“

Nekraukite šių minčių papildoma informacija: nežiūrėkite žmogaus profilio, neperžiūrinėkite senų žinučių, neforsuokite kontaktų. Kiekvienas toks žingsnis sustiprina ciklą.

Jei mintys išsekina, verta pasikalbėti su psichologu. Per didelė fiksacija kartais yra nerimo ar emocinės priklausomybės požymis.

Proto paradoksas

Kuo labiau stengiamės apie žmogų negalvoti, tuo labiau į jį susitelkiame. Tai vadinama „baltojo meškino efektu“ – bandymai sąmoningai kažką pamiršti tik dar labiau sustiprina dėmesį.

Todėl svarbu ne „išmesti“ žmogų iš galvos, o suprasti, kodėl jis ten atsirado. Ką tiksliai jis jums simbolizuoja: neužbaigtą pokalbį, neįgyvendintą galimybę, savivertės klausimą, saugumo poreikį ar ką kita.

Kodėl tai ypač svarbu šiandien?

Socialiniai tinklai daro viską, kad nuolat apie kažką prisimintume. Algoritmai mums nepaliaujamai rodo nuotraukas, priminimus, žinutes. Tai, kas anksčiau „išsisklaidydavo“ per kelias savaites, šiandien gali tęstis mėnesius.

Tačiau tai nėra lemtis, kaip dažnai sau sakome – tai tik biochemijos ir technologijų derinys. Supratimas, kas iš tiesų vyksta, padeda susigrąžinti emocijų kontrolę ir neskubėti painioti psichologinės priklausomybės su tikru, brandžiu jausmu.