Lietuva siunčia aiškią žinutę Briuseliui: norime daugiau saugumo, daugiau vienybės ir mažiau kalbų

Svarbesnio ES vaidmens šioje srityje norėtų keturi iš penkių (80 proc.) Lietuvos gyventojų ir 68 proc. visos ES piliečių. Tiek lietuviai (84 proc.), tiek visos ES gyventojai (77 proc.) įsitikinę, kad ES reikia daugiau priemonių, kad galėtų spręsti dabartinius pasaulinius iššūkius. Devyni iš dešimties europiečių ir lietuvių ragina ES valstybes nares būti vieningesnes ir juos spręsti kartu.

Apklaustųjų manymu, siekdama sustiprinti savo pozicijas pasaulyje ir spręsti dabartines politines bei ekonomines problemas, ES turi daugiausia dėmesio skirti gynybai ir saugumui (37 proc.) bei konkurencingumui, ekonomikai ir pramonei (32 proc.). Lietuvos gyventojai gynybą ir saugumą išskiria kur kas labiau – 54 proc., o greta konkurencingumo (29 proc.) taip pat nurodo energetinę nepriklausomybę (27 proc.), užsienio santykius ir diplomatiją (26 proc.) bei ES plėtrą ir santykius su kaimynais (24 proc.).

Kas antras Lietuvos gyventojas (50 proc.) norėtų, kad Europos Parlamentas savo veikloje prioritetą teiktų ES gynybai ir saugumui (visoje ES – 34 proc.), 48 proc. nurodo paramą ekonomikai ir darbo vietoms (visoje ES – 30 proc.), 44 proc. – kovai su skurdu ir socialine atskirtimi (visoje ES – 31 proc.). Savo ruožtu visos ES gyventojai kaip pirmiausią prioritetą nurodo infliaciją, kylančias kainas ir pragyvenimo lygį (41 proc.).

Beveik keturi iš penkių europiečių (78 proc.) ir 83 proc. Lietuvos gyventojų nurodo, kad ateityje vis daugiau projektų prioritetinėse srityse turėtų būti finansuojami kartu visos ES, o ne atskirų valstybių. Be to, 85 proc. ES gyventojų (87 proc. Lietuvoje) sutinka, kad lėšų skyrimas ES valstybėms turėtų būti siejamas su jų teisinės valstybės ir demokratinių principų laikymusi. Beveik keturi iš penkių Lietuvos gyventojų (78 proc.) ir kiek mažiau visos ES piliečių (73 proc.) sutinka, kad ES būsimame septynerių metų biudžete 2028-2034 m. turėtų naujų pajamų šaltinių ir jis būtų mažiau priklausomas nuo valstybių įnašų.

„ES piliečiai nori, kad Europa sutelktų dėmesį į saugumą ir ekonomiką. Jie tikisi iš ES stabilumo ir stipraus bei vieningo Europos balso šiandienos neapibrėžtame pasaulyje. Todėl mūsų prioritetai ir kitas daugiametis ES biudžetas turi leisti Sąjungai spręsti naujas geopolitines realijas. Parlamentas įsiklausė, todėl dabar turime vykdyti savo žodžius, investuoti į tai, kas svarbu, ir pristatyti rezultatus savo piliečiams“, – sako Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola.

Lietuvos gyventojai kiek rečiau nei visos ES (atitinkamai 67 proc. ir 72 proc.) nurodo, kad ES veiksmai daro įtaką jų kasdieniam gyvenimui, tačiau du trečdaliai (66 proc.) vertina jų poveikį teigiamai. Visoje ES teigiamai Sąjungos veiksmus vertina 50 proc. apklaustųjų. Beveik trys iš keturių ES gyventojų (73 proc.) sako, kad jų šaliai yra naudinga būti ES nare. Lietuvoje taip manančių dar daugiau – 87 proc. Pagrindinės respondentų Lietuvoje nurodytos priežastys yra ekonomikos augimas (45 proc.), indėlis į taikos palaikymą ir saugumo stiprinimą (44 proc.) ir naujos darbo galimybės (43 proc.).

Eurobarometro apklausa rodo, kad lietuviai palankiau nei visos ES gyventojai vertina tai, kaip klostosi reikalai Sąjungoje ir jų valstybėje, bei turi didesnius lūkesčius dėl gyvenimo lygio pokyčio per artimiausius penkerius metus. Tuo, kaip reikalai klostosi ES ir savo valstybėje patenkinti 52 proc. Lietuvos gyventojų (visoje ES atitinkamai 42 proc. ir 37 proc.). Beveik trys iš dešimties (28 proc.) Lietuvoje tikisi, kad per artimiausius penkerius metus jų pragyvenimo lygis pakils (visoje ES – 15 proc.). Paklausti, ar labiau optimistiškai vertina ES ateitį, teigiamai atsakė 73 proc. Lietuvos gyventojų (visoje ES – 66 proc.).

Šią apklausą agentūra „Verian“ Europos Parlamento užsakymu vykdė 2025 m. gegužės 5–29 d. visose 27-iose ES valstybėse. Respondentai buvo apklausiami per individualius pokalbius, o kai kuriose valstybėse  (Danijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Švedijoje) papildomai per pokalbius vaizdinio ryšio priemonėmis. Iš viso apklausta 26410 ES gyventojų. Bendri ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvienos apklausoje dalyvavusios šalies gyventojų skaičių.