Manėte, kad tai padeda užmigti? Gydytojai įspėja, kad iš tiesų šie įpročiai tik stiprina nemigą

Todėl nenuostabu, jog daugybė žmonių stengiasi pagerinti savo miegą, o viena populiariausių priemonių tapo vadinamoji miego higiena. Miego higiena, tai įpročiai ir aplinkos sąlygos, padedančios užtikrinti geresnį poilsį. Ji apima reguliarų miego grafiką, ekranų vengimą prieš miegą ar kofeino ribojimą. 

Šie patarimai naudingi daugeliui žmonių, tačiau turintiems nemigos problemų jie gali duoti priešingą rezultatą. Miego terapeutai pastebi, kad kartais net ir geri norai pablogina situaciją. Štai penki populiarūs patarimai, kurie gali sustiprinti nemigą.

Daugiau laiko lovoje nebūtinai padeda

Natūralu, kad kai sunku užmigti, kyla noras atsigulti anksčiau arba ilgiau gulėti ryte. Deja, tai tik silpnina ryšį tarp lovos ir miego. Lova pradeda asocijuotis su nemiga ir nusivylimu. Kur kas veiksmingiau yra riboti laiką, praleidžiamą lovoje, tai eiti miegoti šiek tiek vėliau, bet keltis visada tuo pačiu metu. Tokiu būdu sustiprėja vadinamoji miego spaudimo jėga, o lova vėl tampa vieta, skirta poilsiui, o ne nerimui.

Dažnai girdime, kad reikia vengti ekranų prieš miegą, nes jų skleidžiama mėlyna šviesa slopina melatonino gamyba organizme. Tačiau realybėje sergantieji nemiga telefoną ar planšetę ima ne todėl, kad nemiega dėl jų, o todėl, kad negali užmigti. Gulėjimas tamsoje be jokios veiklos tik skatina nerimą ir minčių srautą. Todėl vietoj visiško ekranų draudimo geriau rinktis raminantį turinį, pavyzdžiui, klausytis ramios tinklalaidės ar žiūrėti dokumentinį filmą įjungus naktinį režimą.

Kofeino atsisakymas ne visiems būtinas

Kofeinas blokuoja adenoziną, tai medžiagą, skatinančią mieguistumą. Tačiau kiekvienas žmogus jį apdoroja skirtingai. Kai kuriems rytinė kava padeda įveikti apsnūdimą ir aktyviau pradėti dieną, kas galiausiai palaiko sveiką miego ir būdravimo ritmą. Žinoma, jautresniems žmonėms reikėtų vengti kofeino vėlyvą popietę ar vakare, bet visiškas jo atsisakymas nebūtinai yra reikalingas. Svarbiausia suprasti savo individualią reakciją.

Šiuolaikinė miego industrija siūlo daugybę priemonių, tai nuo išmaniųjų sekiklių iki specialių čiužinių ar purškalų. Visa tai gali skatinti vadinamąją ortosomniją, dar kitaip nerimą, kylantį iš noro pernelyg kontroliuoti savo miegą. Reikia nepamiršti, kad miegas yra automatinė organizmo funkcija, kaip ir kvėpavimas ar virškinimas. Nors įpročiai gali padėti, užmigti priversti savęs neįmanoma. Kartais geriausias būdas pagerinti miegą yra tiesiog mažiau apie jį galvoti ir pasitikėti savo kūnu.

Miegas nėra pastovus skaičius valandų. Jis kinta priklausomai nuo streso, sveikatos, amžiaus, aplinkos ar šeiminių pareigų. Istoriškai žmogaus miegas visada buvo lankstus. Todėl noras kasnakt miegoti identiškai tik kuria nepagrįstus lūkesčius. Viena naktis gali būti prastesnė, kita geresnė ir tai yra visiškai normalu.

Plačiau apie nemigą ir pagalbos galimybes

Miego specialistai pabrėžia, kad pati pavojingiausia nuostata yra tikėjimas, jog miegas visiškai priklauso nuo mūsų valios, o prastas miegas reiškia, kad darome ką nors neteisingai. Nemiga yra dažna ir gydoma problema, todėl kaltinti save neverta. Be miego higienos egzistuoja ir mokslu pagrįsti gydymo metodai. 

Vienas efektyviausių yra kognityvinė elgesio terapija nemigai, kuri padeda išmokti keisti mąstymą ir elgesį, susijusį su miegu. Taip pat atsirado naujų vaistų, veikiančių oreksino sistemą smegenyse, kuri atsakinga už budrumą. Tokie preparatai padeda lengviau užmigti ir išlaikyti miegą visą naktį.

Nemiga yra sudėtinga ir įvairialypė problema, todėl paprasti patarimai ne visada tinka kiekvienam. Svarbu suprasti, kad kai kurie įprasti miego higienos principai gali net pabloginti situaciją. Vietoje to reikėtų ieškoti individualių sprendimų, pasitikėti savo kūno gebėjimu ilsėtis ir, prireikus, pasitelkti profesionalią pagalbą.