Šilauogių augintojams perspėjimas: rudens darbai lemia kitą sezoną, suklysite ir derliaus visai nebus

Paskelbė Ina Jonaitienė
Paskelbta

Šilauogių augintojams perspėjimas: rudens darbai lemia kitą sezoną, suklysite ir derliaus visai nebus

Šilauogių auginimas suteikia daug džiaugsmo, ypač kai krūmai apdovanoja gausiu derliumi. Tačiau džiaugsmas ilgai nesitęs, jei po uogų nuskynimo krūmai negaus tinkamos priežiūros ir maisto medžiagų. Net pačios derlingiausios veislės be papildomo tręšimo ir stiprinimo negali garantuoti gausių kitų metų uogų. 

Vėlyvas vasaros laikotarpis ir rudens pradžia yra kritinis metas, kai augalas kaupia jėgas ir ruošiasi kitam sezonui. Būtent tada tinkamai parinktas tręšimas bei priežiūra nulemia būsimo derliaus kokybę ir gausą. Kiekvienas šilauogių augintojas turėtų žinoti, kad darbas nesibaigia nuskynus paskutinę uogą. 

Krūmai po vaisių formavimo yra smarkiai išsekę, todėl jiems reikia padėti atsistatyti. Tinkama priežiūra užtikrina kelis svarbius dalykus, tai augalas atsigauna po derliaus naštos, sustiprėja prieš artėjančius šalčius, tampa atsparesnis ligoms bei kenkėjams, o svarbiausia, tai suformuoja žiedinius pumpurus, iš kurių kitąmet išsivystys uogos.

Laistymas vasaros pabaigoje

Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjis dar gali nustebinti šiluma, todėl šilauogių laistymas išlieka labai svarbus. Kadangi jų šaknys yra paviršinės, jos greitai išdžiūsta be papildomo vandens. Karštomis dienomis vienam krūmui reikia nuo dešimties iki dvidešimties litrų vandens. Vis dėlto intensyvus laistymas turi būti nutrauktas rugsėjo pradžioje, kad augalas galėtų pereiti į ramybės būseną ir pasiruošti žiemai.

Po derliaus ypač svarbu išlaikyti švarą po krūmais. Aukšti ir tankūs piktžolių sąžalynai tampa ne tik maisto konkurentais, bet ir puikiomis slėptuvėmis graužikams, galintiems pažeisti šilauogių šaknis. Reguliarus ravėjimas mažina šią riziką ir leidžia krūmams gauti daugiau maisto medžiagų iš dirvos.

Genėjimas ir ligų prevencija

Pagrindinis šilauogių genėjimas atliekamas pavasarį, tačiau vasaros pabaigoje taip pat reikia pašalinti pažeistus, nudžiūvusius ar ligų užkrėstus ūglius. Kai kurios veislės, pavyzdžiui ‘Blueray’ ar ‘Jersey’, dažniau serga ūglių džiūvimu, todėl infekuotus stiebus būtina nupjauti žemiau pažeistos vietos. Surinktus ligotus lapus ir šakas reikia sunaikinti, kad infekcija neplistų.

Mulčiavimas yra būtinas per visą vegetacijos laikotarpį, tačiau po derliaus jis tampa dar svarbesnis. Šviežias mulčio sluoksnis apsaugo nuo piktžolių, padeda išlaikyti drėgmę ir kartu šiek tiek pakelia dirvos rūgštingumą. Geriausiai tinka spygliuočių žievė, kankorėžiai ar kompostuoti medžio drožlių mišiniai. Prieš žiemą galima supilti storesnius mulčio kauburėlius aplink krūmo pagrindą, taip apsaugant šaknų sistemą nuo šalčio.

Dirvos rūgštinimas ir azotas, fosforas bei kalis

Šilauogės geriausiai auga rūgščioje dirvoje, kurios pH siekia 4,5 - 5,5. Per vasarą šis rodiklis gali kisti dėl kritulių ar naudojamų trąšų, todėl po derliaus pravartu jį patikrinti. Jei reikia, dirva gali būti papildomai parūgštinta naudojant sierą ar specialias rūgštinančias trąšas, pritaikytas šilauogėms. Tai padeda krūmams lengviau įsisavinti maisto medžiagas.

Labai svarbu, kad šilauogės po vaisių sunokimo gautų tinkamas trąšas. Šis etapas lemia, kiek pumpurų bus suformuota kitam sezonui. Natūralios medžiagos, tokios kaip kompostas ar rūgštus durpės, pagerina dirvos struktūrą ir praturtina ją organinėmis medžiagomis. Vis dėlto rudenį augalams reikia ir greičiau įsisavinamų elementų.

Skirtingai nei dauguma augalų, šilauogės rudenį vis dar reaguoja į nedideles azoto dozes. Jos padeda krūmui formuoti žiedinius pumpurus, kurie žydės kitais metais. Svarbu naudoti greitai įsisavinamą azotą, pavyzdžiui, salietrą, bet nepadauginti, kad augalas neišleistų jaunų ūglių, nespėsiančių sumedėti iki šalčių. Taip pat būtina duoti kalio, kuris stiprina augalą ir didina atsparumą šalčiui, o nedidelės fosforo dozės gerina bendrą augimo procesą.

Kalcis, siera ir mikroelementai

Po derliaus šilauogėms naudinga papildoma kalcio dozė. Šis elementas stiprina šaknų sistemą, padeda jai išgyventi žiemą ir geriau funkcionuoti pavasarį. Siera padeda palaikyti reikiamą dirvos rūgštingumą. Be to, verta panaudoti boro ir cinko trąšas, boras padeda formuotis pumpurams, o cinkas didina atsparumą šalčiams. Tokia kombinacija paruošia krūmus sunkioms žiemos sąlygoms.

Šilauogių priežiūra nesibaigia kartu su derliaus sezonu. Priešingai, būtent po uogų skynimo prasideda itin svarbus etapas, lemiantis, kiek vaisių gausime kitąmet. Laistymas, piktžolių kontrolė, saikingas genėjimas, mulčiavimas, dirvos rūgštinimas ir tinkamai parinktos trąšos, visa tai būtini darbai. Tinkamai prižiūrėti krūmai ne tik sėkmingai peržiemos, bet ir atsilygins dar gausesniu ir kokybiškesniu derliumi.

Temos: Sodas
Ar patiko šis įrašas?
 

Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas