Ministerijos leidžia milijonus be viešųjų pirkimų, būtina užtikrinti teisinių paslaugų pirkimų skaidrumą

„Duomenų, kad tokios išlaidos yra skaidrios ir pagrįstos, neturime“, – akcentavo Audito komiteto pirmininkas A. Skardžius, pažymėdamas, kad didžioji dalis teisinių paslaugų įsigyjamos netaikant viešųjų pirkimų principų ir procedūrų, o sprendimus dėl valstybės atstovavimo tarptautiniuose teismuose priima ministerijų politikai.

Audito komitetas dar 2025 m. balandžio mėn. kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas užtikrinti, kad asignavimų valdytojai teisines paslaugas įsigytų skelbiamų konkursų būdu. Taip pat pasiūlė paskirti Teisingumo ministeriją ar kitą viešojo sektoriaus subjektą pagrindiniu kompetencijų centru sprendžiant dėl institucijų dalyvavimo bylose, kuriose atstovaujami valstybės interesai, taip pat parenkant teisinio atstovavimo paslaugas arbitražo ar kituose teisminiuose ginčuose teiksiantį subjektą.

Komiteto siūlymų pagrįstumą patvirtino ir Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus pristatyta ES valstybių praktikų apžvalga. Paaiškėjo, kad nemaža dalis ES valstybių tikslingai renkasi vieną ar kelias atitinkamas kompetencijas turinčias valstybės institucijas atstovauti ar koordinuoti atstovavimą valstybei tarptautinėse bylose.

Pavyzdžiui, Slovakijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje valstybei tarptautiniuose ginčuose tiesiogiai atstovauja arba atstovavimą koordinuoja teisingumo ar užsienio reikalų ministerijos. Be kita ko, dalis ES valstybių arba visisiškai nesinaudoja išorės advokatų kontorų paslaugomis (Ispanija, Italija, Austrija, Suomija, Nyderlandai), arba tokias paslaugas įsigyja tik išskirtiniais atvejais, esant itin sudėtingoms tarptautinėms byloms (Prancūzija, Švedija, Estija). 

Be to, dalis ES valstybių teisinio atstovavimo paslaugoms įsigyti neretai taiko viešųjų pirkimų ar konkursų procedūras (Portugalija, Suomija, Švedija, Slovakija, Slovėnija).

„Matome, kad ES valstybės siekia užtikrinti viešųjų finansų skaidrumą ir efektyvumą, tuo tarpu mes šį klausimą ignoruojame. Kritikuotina, kad nei viena iš paskutiniųjų trijų vyriausybių net nesistengė įgyvendinti 2018 m. STT rekomendacijų, teiktų viešojo sektoriaus institucijoms atlikus šalies teisinių paslaugų pirkimų atikorupcinį vertinimą, o pati STT šias rekomendacijas, tikėtina, taip pat pamiršo“, – pabrėžė A. Skardžius.

Komitetas pakartotinai kreipėsi į XX Vyriausybę, prašydamas įvertinti ir spręsti egzistuojančią problematiką teisinių paslaugų įsigijimo srityje, taip pat į STT, prašydamas atlikti išsamų teisinių paslaugų įsigijimų antikorupcinį vertinimą.