Prisijunkite
Šliužų invazija tai ne vien estetinis nemalonumas ar pavienių daržovių netektis. Tai ilgalaikė žala aplinkai, kuri gali smarkiai paveikti sodo augmeniją, ekologinę pusiausvyrą bei net aplinkinių gyventojų tarpusavio santykius, jei problema nesprendžiama bendru sutarimu.
Daugelis žmonių mano, kad keli šliužai darže – nieko baisaus, tačiau ši iliuzija labai greitai išsisklaido, kai per porą savaičių nupjaunami salotų lapai, nudengiamos gėlių šaknys ar pažeidžiami jauni daigai.
Pavasarį, kai tik ima atšilti orai, iš peržiemojusių kiaušinių pradeda ristis jauni šliužai. Jie dar smulkūs, tačiau jų apetitas jau intensyvus.
Būtent tuo metu efektyviausia naudoti geležies ortofosfato pagrindu sukurtas priemones, jos yra saugios aplinkai ir nenuodingos kitiems gyvūnams, tačiau veiksmingai sumažina šliužų populiaciją.
Vasaros kovos laukas
Vasaros mėnesiais problema tampa akivaizdi, darže vaikštinėja dešimtys ar net šimtai šliužų. Jie maitinasi naktimis, o dieną slepiasi pavėsyje. Tuomet vien chemijos nepakanka bei tenka imtis ir fizinio rinkimo.
Dalis gyventojų sėkmingai naudoja senus patikrintus metodus – į žemę įkastus indus su alumi ar rūgstančiu kompotu, drėgnus audeklus ar lenteles, po kuriomis vakare būna susirinkę šimtai kenkėjų.
Ruduo – metas sunaikinti kiaušinius
Rudenį šliužai ima ieškoti vietų žiemoti. Dažnai pasirenkamos šiltesnės ir drėgnesnės zonos – po lapais, vazonais, plytelėmis. Tuo metu jau pradedami dėti kiaušiniai – nedideli, balkšvos spalvos, susitelkę grupelėmis.
Juos būtina sunaikinti, nes tai tiesioginė investicija į būsimą šliužų armiją.
Aplinkos švara – pirmoji gynybos linija
Kova su šliužais turėtų būti tęstinė ir nuosekli. Specialistai pažymi, kad čia neveikia vieno karto sprendimai. Aplinkos priežiūra yra kritiškai svarbi.
Šliužai renkasi vietas, kur galima rasti drėgmės ir pastogės – senų lapų krūvos, tankūs augalai, palaidi plėvelės kraštai ar net aplinkai apleistos komposto krūvos tampa jų prieglobsčiu.
Kaip šliužai patenka į jūsų sklypą
Labai svarbu ir tai, kaip elgiamės su naujais augalais. Dažnas atvejis – šliužai į sodą patenka su parsineštais daigais ar vazonais, kuriuose gali būti jų kiaušinėlių ar net pačių šliužų.
Kai kurie elektros energiją naudojantys barjerai ar specialūs metaliniai kraštai aplink lysves padeda šliužams neperlipti. Tačiau veiksmingiausia – žmonių įsitraukimas. Jeigu kelios sodybos šalia viena kitos nesiima bendrų veiksmų, pastangos gali nueiti perniek, nes šliužai paprasčiausiai persikels per tvorą.
Teisiniai reikalavimai ir baudos
Nuo 2024 metų įsigaliojo reglamentas, kuriuo remiantis už invazinių rūšių, tarp jų ir šliužų, ignoravimą galima gauti nemenką baudą. Ji gali siekti šimtus ar net tūkstančius eurų, jei pažeidimai pasikartoja.
Tačiau svarbiausia – ne bauda, o bendras suvokimas, kad kuo anksčiau bus pradėta šliužų kontrolė, tuo mažesnės bus žalos ir išlaidos.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti