Dviguba pilietybė lietuviams – tik išimtis: ekspertai pasakė, kokiais atvejais ji leidžiama ir ką gali prarasti ją turėdamas

Šiandien už Lietuvos ribų gyvena daugiau kaip 1,3 milijono lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų – tai beveik pusė Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičiaus. Migracijos departamento duomenimis, oficialiai registruotą dvigubą pilietybę turi daugiau nei 10 tūkstančių lietuvių, tačiau tikrasis skaičius, tikėtina, yra kur kas didesnis.

Dviejų pasų teisinė geografija

„Mūsų Konstitucija šiuo klausimu gana griežta – dviguba pilietybė leidžiama tik išimtiniais atvejais“, – paaiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ migracijos teisės ekspertė Kseniya Veličkienė. Lietuvai tokia pozicija nėra unikali – daugelis valstybių dvigubą pilietybę laiko išimtimi, ne taisykle. 

Tačiau gyvenimo vingrybės kartais būna sudėtingesnės už teisinę realybę. Jaunas programuotojas, įsikūręs Silicio slėnyje, Airijos santuokos registre pasirašęs lietuvis – visi jie susiduria su ta pačia dilema: kaip suderinti naujo gyvenimo realijas su kilmės šalies pilietybe?

Kada galime turėti abu pasus?

Įstatymas numato 11 išimtinių atvejų, kai Lietuvos pilietis gali būti ir kitos šalies pilietis. Štai keletas dažniausių:

• Abi pilietybes įgijote gimdami (pavyzdžiui, jei gimėte JAV lietuvių šeimoje).
• Esate arba jūsų tėvai / seneliai buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m.
• Jūs ar jūsų tėvai / seneliai išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo.
• Dėl santuokos automatiškai tapote kitos šalies piliečiu.

„Svarbiausias dalykas – nelaikyti pilietybės vien formalumu. Tai ne tik dokumentas, bet ir teisinis ryšys, įpareigojimai abiem valstybėms“, – teigia „Glimstedt“ teisininkė.

Tylėjimas šiuo atveju – ne auksas

Tarp išeivių sklando mitas, kad „ko valstybė nežino, dėl to nesisieloja“. Deja, tai pavojinga iliuzija.

„Įgijus kitos šalies pilietybę, būtina apie tai per du mėnesius pranešti Migracijos departamentui“, – pabrėžia ekspertė. Kitaip gresia bauda iki 850 eurų, o svarbiausia – tiesa anksčiau ar vėliau vis tiek paaiškės.

Kaip? Net keliais būdais: keičiant pasą, tvarkant dokumentus ambasadoje, kertant sieną su kitos šalies pasu ir pan. Technologijų eroje valstybių informacijos mainai tik stiprėja. Ekspertai pataria prieš žengiant žingsnį siekiant dvigubos pilietybės atlikti namų darbus: išsiaiškinti, ar jūsų atvejis atitinka išimtis, pasiruošti dokumentinius įrodymus, įvertinti galimas pasekmes.

Ką prarastumėte netekę Lietuvos pilietybės?

„Netekę Lietuvos pilietybės, galite netekti teisės į žemės nuosavybę Lietuvoje, nebeturėsite balsavimo teisės, galimybės eiti tam tikras pareigas. Ypatinga situacija susiklosto dėl vaikų – jų pilietybės klausimas gali priklausyti nuo tėvų sprendimų, todėl verta apgalvoti ir šią perspektyvą“, – teigia teisininkė.

Pilietybės klausimas neretai virsta filosofiniu – kam priklausau, kokios mano šaknys, kur mano ateitis?

„Daugeliui užsienyje gyvenančių lietuvių Lietuvos pilietybė – tai ne tik teisinis ryšys, bet ir tapatybės dalis, ryšys su protėviais“, – sako Veličkienė.

Svarbu ne tik dokumentai, bet ir gyvas santykis su savo kilmės šalimi – kalba, kultūra, tradicijomis. Dvigubos pilietybės klausimas – tai balansavimas tarp praktinio gyvenimo poreikių ir giluminių šaknų išsaugojimo.