Grybų rinkimo dilema baigta: vienas įprotis, dėl kurio nyksta ne tik baravykai, bet ir visa gyvybė aplink juos

Ir ne, tai ne šiukšlių palikimas ar šakų laužymas. Tai grybų rovimas su šaknimis. Galbūt net nesusimąstote, juk ištraukėte baravyką, padėjote į krepšį, o žemės gumulas ant kojų ir kas čia tokio? Bet būtent tas žemės gumulas slepia grybienos tinklą – itin jautrią, sudėtingą gyvą sistemą. 

Ir kai šaknis pažeidžiama, visas organizmas ima nykti. O iš vieno tokio pažeidimo – ištisas plotas netenka galimybės atsigauti. Išnagrinėkime, kodėl grybai nėra atskiri kūneliai, o tik viršutinė viso organizmo dalis. Ir kodėl pjūvis peiliu, o ne rovimas yra ne formalumas, o būtina pagarba gamtai.

Grybai – tai ne daržovės, o gyvi organizmai su požemine sistema

Skirtingai nei daugelis mano, grybas – tai ne tik tas matomas kepurėlės ir kotelio darinys. Tai tik trumpalaikė organizmo išraiška, tarsi vaisius ant medžio. Visa esmė slypi po žeme – tai grybiena, tarsi šaknų tinklas, kurio plėtinys dažnai siekia kelis kvadratinius metrus. 

Jei ją pažeidžiate, net jei atrodo, kad grybą tik ištraukėte, visa sistema gali imti nykti. Kiekvienas išrautų grybų atvejis palieka žaizdą. 

Išrautas grybas išrauna ir grybienos dalį, kartais su keliais gramais vertingos mikrostruktūros. O jei taip padaro šimtai žmonių toje pačioje vietoje per keletą savaitgalių – miškas nebeturi iš ko atkurti šių organizmų.

Kodėl geriau pjauti, o ne rauti?

Peilio naudojimas nėra tik gražesnis būdas. Jis saugo grybieną. Tinkamai nupjautas grybas palieka pagrindą po žeme – taip augalas galės vėl išauginti naują kepurėlę kitą sezoną. Rovimas, priešingai, tai nutraukia kartu su visa struktūra.

Jeigu dar kyla abejonių – įsivaizduokite, kad norėdami nuskinti obuolį nuo medžio, vietoj to išplėšiate šaką. Taip, vaisius gautas, bet medis pažeistas. Panaši logika galioja ir grybams. O juk daugelis jų nyksta ne dėl klimato, o dėl intensyvios žmogaus veiklos.

Kaip elgtis atsakingai miške?

Pirmiausia – visada su savimi turėkite peilį. Net jei atrodo, kad rauti paprasčiau. Taip pat, prieš pjaunant, pasitikrinkite, ar grybas tinkamas vartojimui – tokiu būdu neteks veltui naikinti tų, kurių nepaimsite. Jei nupjovėte – stengtis palikti kuo mažesnį pėdsaką. 

Net grąžinti truputį samanų ar žemės ant vietos – jau žingsnis į priekį. Grybavimas gali būti malonumas ir pagarba aplinkai vienu metu. Tai nėra tik medžioklė pintinei prikimšti – tai ir santykis su mišku. O miškas moka atsilyginti, jei saugote jį šiemet, kitąmet jis dosniai atlygins.