Ne grožio procedūra, o pavojus odai: kaip naminis veido valymas gali sukelti daugiau problemų nei jų išspręsti

Vien iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta: spustelėti, patepti kažkuo, priglausti servetėlę. Tačiau iš tikrųjų tai ne kosmetinė procedūra, o odos pažeidimo rizika. Jei žiūrėtume atvirai, veido valymas reikalauja ne tik žinių, bet ir išmanymo, ko šiuo metu tavo oda nori, o to nesužinosi tiesiog pasisukusi prie vonios kriauklės.

Tikrai nemažai žmonių po naminių eksperimentų ateina pas kosmetologus, tik ne pasilepinti, o gelbėtis. Jie pasirodo ne su spindinčia oda, o su pūliuojančiais spuogais, sužeidimais, kartais jau net prasidėjusiu randėjimo procesu.

Kodėl namų sąlygomis veido valymas tampa klaida?

Pirmiausia reikia suprasti, kas apskritai yra profesionalus veido valymas. Tai ne odos išspaudinėjimas, o odos būklės įvertinimas, tiksliai parinktos priemonės ir švari, sterili aplinka. Visai kitaip nei namuose, kur procedūra atliekama pirštais, nesteriliu rankšluosčiu ar kosmetine mentele, kuri paskutinį kartą dezinfekuota buvo dar pernai, o gal niekada.

Būtent higienos stoka namuose dažnai ir tampa didžiausia problema. Įspausta vieta lengvai tampa infekcijos židiniu, ypač jei tai padaryta po dušo ar garų vonelės, kai oda praplėsta ir jautri. Jeigu bakterijos patenka į gilesnius sluoksnius, atsiranda pūliniai, kartais net reikalingas dermatologo įsikišimas.

Kosmetologai taip pat pastebi, kad žmonės neįvertina savo odos tipo. Kartais būna taip: žmogus su jautria, kapiliarais išraižyta oda atlieka intensyvų šveitimą šveitikliu su didelėmis dalelėmis. Rezultatas – sudirgusi, paraudusi oda, kurią po to reikia atstatinėti savaitėmis.

Uždegimai, randai, pigmentinės dėmės – kas gali nutikti?

Vienas dažniausių padarinių – uždegiminė reakcija. Oda reaguoja į traumuojantį veiksmą: spaudimą, įbrėžimą, stiprią kosmetiką. Ji paburksta, parausta, atsiranda nemalonus skausmas. Jei viso to metu į vidų patenka bakterijos, tuomet uždegimas progresuoja. Kartais tai tampa net aknės paūmėjimo priežastimi.

Kitas dažnas atvejis – mechaniniai pažeidimai. Bandant išspausti spuogą ar inkštirą, pirštai dažnai nuslysta, nagai įspaudžiami per giliai. Tokie mikroįbrėžimai tampa randelių priežastimi. O jei oda linkusi randėti, tad net viena procedūra gali palikti ilgalaikį ženklą.

Nepamirškime pigmentacijos. Pažeista oda gyja ne visada tolygiai, ypač jei po „valymo“ iškart einama į saulę. Tokiu atveju, odos paviršiuje gali atsirasti rudų ar pilkų dėmelių, kurios po to labai sunkiai išnyksta net naudojant rūgštinius preparatus.

Interneto patarimai – ne visada tavo odai skirti

Socialiniai tinklai pilni patarimų: pasidaryk pati, kaip išsivalyti poras, geriausias receptas inkštirams pašalinti. Vis dėlto tai, kas tiko vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam. Oda yra labai individualus organas, turintis savo poreikius, tad, kas vienam tinka puikiai, kitam gali sukelti net alerginį šoką.

Dažnai siūlomi liaudiški būdai, kaip soda, citrina, actas ar net dantų pasta. Viskas skamba ekologiškai, bet šios priemonės naikina natūralų odos barjerą. Pvz., soda išbalansuoja pH, o citrina gali sukelti fotoreakciją, jei po to einama į lauką, gresia nudegimas.

Dar vienas pavojus – rekomenduojamos priemonės be jokios analizės. Vienoje grupėje kažkas parašė, kad „Baltic X priemonė išvalo viską“, ir jau po savaitės ją perka dešimtys žmonių. Be pasitarimo su kosmetologu, be žinojimo, ar priemonė tinka sausai, mišriai ar jautriai odai.

Kas brangiau: profesionalų paslauga ar tavo klaidos taisymas?

Kartais klientai sako: nenorėjau išleisti pinigų kosmetologui, todėl pabandžiau pati. Tą galima suprasti, nesprofesionalios paslaugos kainuoja. Tačiau vėliau, kai reikia taisyti pasekmes – vizitų būna kelis kartus daugiau, naudojamos rimtos priemonės, o rezultatas vis tiek ne visada idealus.

Specialistas ne tik atlieka procedūrą, bet ir ją pritaiko pagal odos būklę. Vienam reikės gilaus valymo, kitam užteks paviršinio drėkinimo ir barjero stiprinimo. Kosmetologas mato ne tik tai, kas matoma plika akimi, bet jis žino, kas slepiasi giliau.

Ir svarbiausia – valymo metu naudojamos sterilios priemonės, vienkartinės servetėlės, specialūs ekstraktoriai, kurie apsaugo odą nuo pažeidimų. Tokios sąlygos namuose neįmanomos, net jei ir bandytum kopijuoti procedūrą pagal „Youtube“ instrukcijas.

Kada gali būti išimtis – ar įmanomas saugus valymas namuose?

Teoriškai, jei oda švari, be uždegimų, o žmogus tik nori palaikyti švarą, galima naudoti švelnias priemones: fermentinį šveitiklį, molio kaukę, drėkinančią esenciją. Tačiau tai neturi būti valymas tradicine prasme: jokio spaudinėjimo, jokių garų vonelių per ilgai.

Taip pat būtina kruopšti rankų higiena, švarus veido rankšluostis, geriausia vienkartinis, vengiama pažeistų vietų. Ir net tada, jei tik atsiranda paraudimas ar tempimo jausmas, geriau liautis ir pasitarti su specialistu.

Namų priežiūra turi būti palaikomoji, o ne gydomoji. Jei jau yra spuogų, paraudimų ar niežėjimas – jokio savarankiško valymo būti neturėtų.

Ką pataria kosmetologai?

Kosmetologai rekomenduoja bent kartą per tris mėnesius atlikti profesionalų veido valymą. Ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl odos sveikatos. Tai puiki proga įvertinti savo odos būklę, pasikonsultuoti, pakeisti netinkamus produktus, atkurti drėgmės balansą.

Taip pat verta stebėti, kaip oda reaguoja į metų laikus, nes pavasarį dažniau riebaluojasi, žiemą oda išsausėja. O savarankiški sprendimai dažnai tampa tarsi netinkamo gydymo saviveikla, kurią vėliau tenka ilgai taisyti.

Oda tikrai ne bandymų laukas, o jautrus audinys, kuris reaguoja į viską, ką su juo darome. Todėl kartais saugiausia, ką galime padaryti, tai tiesiog nieko nedaryti ir kreiptis į tuos, kurie žino, ką daro.