Netikėta gyvenimo trukmės paslaptis: kodėl prie vandens gyvenantys žmonės gyvena žymiai ilgiau?

Danielius Mažeikis
Paskelbta

Netikėta gyvenimo trukmės paslaptis: kodėl prie vandens gyvenantys žmonės gyvena žymiai ilgiau?

Vis daugiau žmonių svajoja apie gyvenimą kuo arčiau gamtos, o ypač šalia vandens, tai jūros, ežero ar upės. Toks pasirinkimas siejamas ne tik su estetika ar ramybe, bet ir su geresne savijauta bei emociniu komfortu. Tačiau ar šalia vandens gyvenantys žmonės iš tikrųjų gyvena ilgiau? Į šį klausimą pabandė atsakyti mokslininkai iš Ohajo valstybinio universiteto Jungtinėse Valstijose, atlikę plataus masto tyrimą.

Jų surinkti duomenys rodo įdomią ir netikėtą tendenciją, žmonės, kurie gyvena netoli jūros ar vandenyno, vidutiniškai gyvena ilgiau nei likusieji. Tyrimas apėmė daugiau nei 66 tūkstančius teritorijų visose Jungtinėse Valstijose ir leido įvertinti gyvenimo trukmės skirtumus pagal atstumą nuo pakrantės. Rezultatai nustebino net pačius mokslininkus.

Tyrimo duomenimis, žmonės, kurie gyvena ne toliau kaip penkiasdešimties kilometrų atstumu nuo jūros ar vandenyno, vidutiniškai gyvena maždaug vieneriais metais ilgiau. Tai reiškia, kad pakrančių gyventojų gyvenimo trukmė siekia apie aštuoniasdešimt metų, palyginti su šalies vidurkiu, kuris yra maždaug septyniasdešimt devyneri metai. Šis skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau visuomenės mastu tai turi didelę reikšmę.

Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad ne visi vandens telkiniai daro tokį patį poveikį. Žmonės, gyvenantys prie vidaus vandenų, upių ar ežerų, tokio pranašumo neturi. Net ir dideli vandens telkiniai miestuose nesuteikia tokios naudos gyvenimo trukmei. Tokiose vietovėse gyvenantys asmenys dažniau miršta anksčiau, o jų vidutinė gyvenimo trukmė yra maždaug 78 metai.

Kodėl jūros artumas padeda gyventi ilgiau?

Mokslininkai aiškina, kad gyvenimą prie jūros ar vandenyno veikia daugybė kartu susijusių veiksnių. Pirmiausia, tai švelnesnis klimatas. Pakrančių regionai rečiau kenčia nuo stiprių karščių ar šalnų, o temperatūros svyravimai ten nėra tokie ekstremalūs kaip gilumoje. Taip pat svarbi oro kokybė, pakrantėse dažnai būna mažiau taršos, ypač kai nėra arti didelių pramoninių zonų.

Be klimato, svarbų vaidmenį atlieka ir galimybės aktyviai leisti laisvalaikį. Žmonės šalia jūros dažniau vaikšto, sportuoja lauke, daugiau juda ir gyvena aktyviau. Tai tiesiogiai veikia jų fizinę ir psichinę sveikatą. Taip pat svarbu paminėti ir infrastruktūros privalumus, geresnį susisiekimą, patogesnį miesto planavimą, didesnį viešųjų erdvių prieinamumą. Galiausiai įtakos turi ir ekonominiai veiksniai, pakrantėse dažnai gyvena aukštesnes pajamas gaunantys žmonės.

Kaimo vietovės ir miškai, taip pat naudingi, bet ne tiek

Įdomu tai, kad ir kaimo vietovėse netoli jūros gyvenantys žmonės gali turėti panašių pranašumų. Nors kaimuose infrastruktūra dažnai nėra tokia išvystyta kaip miestuose, gamtos artumas ir mažesnis stresas veikia teigiamai. Žmonės, gyvenantys tokiose vietose, dažniau kvėpuoja švariu oru, valgo sveikesnį maistą ir gyvena arčiau gamtos ritmo. Šios sąlygos taip pat skatina ilgesnį gyvenimą, nors poveikis yra šiek tiek mažesnis nei miestų pakrantėse.

Kita vertus, žmonės, gyvenantys toli nuo vandens, dažniau susiduria su sveikatai žalingais veiksniais. Tai gali būti didesnė oro tarša, triukšmas, mažesnės galimybės judėti lauke, didesnis stresas dėl transporto ar darbo sąlygų. Tyrime paminėta ir tai, kad sausumoje dažniau pasitaiko itin karštų dienų, kurios kelia pavojų žmonių sveikatai, ypač vyresnio amžiaus asmenims.

Ne visi vandens telkiniai veikia vienodai

Mokslininkai prisipažino, kad tyrimo pradžioje tikėjosi, jog visi vandens telkiniai turės teigiamą poveikį gyvenimo trukmei. Ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad gyvenimas prie vandens skatina fizinį aktyvumą, mažina nutukimo riziką ir gerina širdies veiklą. Tačiau šio tyrimo metu paaiškėjo, kad tik artumas prie jūros ar vandenyno daro reikšmingą įtaką ilgaamžiškumui.

Pagrindinis tyrimo autorius daktaras Vu pažymėjo, kad buvo netikėta rasti tokį aiškų skirtumą tarp pakrančių ir kitų vandens šaltinių. Tai rodo, kad ne visi „mėlynieji plotai“ turi tą patį poveikį. Vidaus vandens telkiniai, ypač miestuose, greičiausiai negali užtikrinti tokios pat gyvenimo kokybės, nes aplinkos sąlygos ir oro kokybė juose dažnai prastesnė.

Ką mums sako šie rezultatai?

Tyrimas turi svarbią reikšmę miesto planuotojams, architektams ir visiems, kurie kuria gyvenamąją aplinką. Jis rodo, kad tinkamai suplanuota aplinka, ypač šalia gamtos, gali daryti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Tai yra dar vienas įrodymas, kad miesto kūrimo sprendimai turi ilgalaikių pasekmių žmonių gerovei.

Tačiau svarbu prisiminti, kad net jei gyvenate toli nuo jūros ar gamtos, vis dar galite rūpintis savo sveikata. Reguliari fizinė veikla, buvimas gryname ore, subalansuota mityba ir reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti gyventi ilgiau ir geriau. Nors vieta, kur gyvename, turi reikšmės, mūsų pasirinkimai kasdienybėje yra ne mažiau svarbūs.

Rekomenduojame perskaityti ir šiuos tekstus:

Pasidalinkite šiuo įrašu

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas