Netinkamu laiku patręšite pomidorus ir liksite be derliaus: viena klaida tręšiant pomidorus sužlugdys viską

Ši daržovė labai jautriai reaguoja į maistinių medžiagų stygių ar perteklių. Kartais net ir patyrę daržininkai padaro klaidų – pertręšia, naudoja netinkamas priemones arba laiku nepastebi signalų, kuriuos siunčia augalas. 

O pomidorai šiuo klausimu labai iškalbūs, vos kas negerai, iš karto praneša lapų spalva, forma ar vaisių kiekiu. Pomidorų vegetacijos laikotarpiu trąšos yra tarsi gyvybės eliksyras. Ypač svarbūs yra momentai, kai krūmeliai pradeda formuoti žiedus ir ruošiasi derėjimui. 

Šiame etape bet koks trūkumas – fosforo, kalio ar net mikroelementų – gali paversti darbą beprasmiu. Žiedai byra, vaisiai neišsivysto arba būna maži ir beskoniai. Todėl suprasti, kada ir kaip tręšti, yra vienas iš pagrindinių gero derliaus garantų.

Dažniausiai augintojai kalba apie sintetines trąšas, tačiau vis daugiau žmonių ieško natūralių alternatyvų. Mielės, pelenai, jodas, boro rūgštis – tai nėra magija, o patikrinti metodai, kurie veikia. 

Tiesa, viskam reikia saiko, todėl svarbu žinoti tikslias proporcijas, tinkamą laiką ir naudoti priemones taip, kad pomidorai jaustųsi puikiai ir dėkotų gausiu derliumi.

Ką naudoti, kai pomidorai žydi ir mezga vaisius?

Kai tik ant pomidorų pasirodo pirmieji žiedai, metas juos palepinti fosforo ir kalio trąšomis. Šios medžiagos padeda žiedams vystytis, o vaisiams formuotis stipriems ir sultingiems. Galima naudoti kalio monofosfatą – 5 gramai į 10 litrų vandens. 

Tokiu tirpalu krūmelius reikėtų laistyti du kartus liepą su dvių savaičių pertrauka. Jei pasirinkote superfosfatą – naudokite karštą vandenį. Dvi valgomuosius šaukštus ištirpdykite litre, vėliau skiesti santykiu 1:10.

Kitas variantas – sumaišyti superfosfatą su kalio sulfatu, arba naudoti kartu su medžio pelenais. Galima ir nitrofoską derinti su humato milteliais. Kalio sulfatu tręšiama ir sausai - po 20 gramų vienam kvadratiniam metrui, kas dvi savaitės.

Kada geriausia tręšti?

Tręšimo laikas – itin svarbus. Netinkamai pasirinkus momentą, trąšos gali būti mažiau veiksmingos arba net pakenkti. Tręšti geriausia anksti ryte, kai debesuota, arba vakare po karščio bangos. 

Dienos metu, kai saulė tiesiai šviečia, skystos trąšos greitai išgaruoja, o ant lapų gali atsirasti nudegimų. Laistyti galima tiek į šaknis, tiek per lapus, tačiau nepamirškite, kad skirtingos trąšos veikia skirtingai, todėl prieš naudojimą verta pasitikrinti gamintojo rekomendacijas.

Ar galima apsieiti be chemijos?

Be abejo. Natūralios priemonės ne tik draugiškesnės aplinkai, bet ir pigesnės. Vienas iš senųjų būdų – mielių trąša. 100–150 gramų šviežių mielių ištirpinti litre vandens, palaukti, kol prasidės fermentacija, ir tada skiestą mišinį naudoti laistant prie šaknų. 

Tai tarsi augalų vitaminas, kuris skatina augimą ir stiprina imunitetą. Medžio pelenai yra natūralus fosforo ir kalcio šaltinis. Galima juos barstyti sausus arba daryti nuovirą. Jodas – padeda žiedams skleistis ir vaisiams bręsti. 

Keli lašai jodo ir pusė litro rūgpienio į kibirą vandens – paprastas, bet veiksmingas sprendimas.

Nepamirškime boro ir sieros

Boro rūgštis – dar viena svarbi pagalbininkė. Ji ne tik skatina vaisių formavimąsi, bet ir padeda augalui geriau įsisavinti kitus mikroelementus. Dvi valgomieji šaukštai į kibirą vandens ir jau galima tręšti šaknis. 

Siera taip pat svarbi, jos trūkumas pasireiškia viršutinių lapų geltimu ir naujų lapų trapumu. Tokiais atvejais verta rinktis specialius sieros turinčius preparatus, bet tiksliai pagal instrukciją.

Pomidorų tręšimas – tai ne raketų mokslas, bet reikia pastabumo ir noro. Jei augalui duosite tai, ko jam reikia, jis atsidėkos vaisiais, kurių kvapas ir skonis primins tikrą vasarą.