Norėjai daugiau derliaus, bet netyčia sunaikinai viską: atskleista, kada purškimas tampa kritine klaida

Lina Snarskienė , 2025-04-25, 07:14
0
Norėjai daugiau derliaus, bet netyčia sunaikinai viską: atskleista, kada purškimas tampa kritine klaida

Pavasarį soduose prasideda sezonas, kai purškiama viskas: medžiai, krūmai, net veja. Vieni renkasi natūralias priemones, kiti griebiasi cheminių bombų, treti daro profilaktiškai, nes visi taip daro. Bet ar iš tiesų reikia purkšti viską iš eilės? O gal kai kuriais atvejais šios priemonės padaro daugiau žalos nei naudos?

Įprasta manyti, kad purškimas yra būtina prevencija, kad jei nepurškei: sirgs, augs mažiau, derlius bus menkesnis. Bet pastaraisiais metais vis daugiau sodininkų, net ir profesionalų, ima kvestionuoti šitą praktiką. Jie sako: galbūt per daug pasitikime chemija, o per mažai stebime patį sodą?

Rašome ne tam, kad uždrausti ar įbauginti. Kviečiame permąstyti: kada purškimas tikrai reikalingas, o kada tai tik iš inercijos kilęs veiksmas, kuris duoda priešingą efektą. Nes kartais tai, ką darome kad būtų geriau, iš tikrųjų silpnina tai, ką bandome apsaugoti.

Ne kiekvienas kenkėjas – priešas

Vienas iš dažniausių mitų, kad jei matome vabzdį ar dėmę ant lapo, reikia purkšti. Tačiau ne visi vabzdžiai kenkia, ir ne visos dėmės reiškia ligą. Gamta, visgi, sudėtinga sistema. Kai purškiame plačiai veikiančiomis priemonėmis, dažnai sunaikiname ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius: boružes, vorus, net bites.

Sodas, kaip ir žmogaus kūnas, turi savo imunitetą. Jei viską sprendžiame vaistais, jis nebesimoko gintis. Yra atvejų, kai mažas kenkėjų kiekis nesukelia jokios žalos, o purškimas tik išbalansuoja visą mikroekosistemą ir dėl to kenkėjų kitą sezoną gali būti dar daugiau.

Kada purškimas neišvengiamas?

Žinoma, yra situacijų, kai be purškimo neišsiversi. Ypač jei kalbame apie moniliozę vyšnioms, miltligę ar bulvių marą, kai liga plinta sparčiai ir gali sunaikinti visą derlių. Bet net ir tada svarbu žinoti, kada ir kaip purkšti.

Per ankstyvas arba per vėlyvas purškimas gali būti neefektyvus, o tik pakenks. O jei purškiama per žydėjimą – rizikuojama pakenkti apdulkintojams. Svarbu laikytis ne tik gamintojo rekomendacijų, bet ir stebėti orų sąlygas, augalo stadiją, viso sodo būklę.

Purškimą reikia planuoti, o ne atlikti iš įpročio. Chemija yra paskutinė, o ne pirmoji priemonė ir tik tuo atveju, jei kitos natūralios priemonės neveikia.

Kas nutinka dirvai, kai purškiama be saiko?

Cheminiai purškalai retai veikia tik tą taikinį, kuriam skirti. Jie patenka į dirvą, tenka mikroorganizmams, naikina naudinguosius grybelius ir bakterijas. Dirva tampa pasyvi ir mažėja jos gyvybingumas, nukenčia natūralus derlingumas.

Ilgainiui tokie sodai tampa priklausomi nuo papildomų trąšų, atgaivinančių tai, ką patys ir išbalansavom. Taip susidaro uždaras ratas: kuo daugiau purški, tuo mažiau dirva gali pati dirbti. O tai reiškia daugiau laiko, daugiau išlaidų, mažiau rezultato.

Be to, kai kurios cheminės medžiagos kaupiasi ne tik dirvoje, bet ir augale. Ypač jei purškiama netinkamu metu. Tai aktualu tiems, kurie augina maistą: vaisius, daržoves, žoleles. Purški vieną, o valgo visi.

Ką daryti kitaip?

Pirmas žingsnis, žinoma, stebėti, nes ne kiekviena dėmelė reiškia pavojų. Kartais užtenka nupjauti pažeistą šaką ar išgenėti tankų krūmą, kad išsivėdintų ir liga neplistų. Taip pat verta žinoti apie biologinius preparatus: bakterijos, natūralūs fungicidai, purškiami žolelių ekstraktai – visa tai gali veikti švelniau, bet pakankamai efektyviai.

Antras – augalų atsparumo stiprinimas. Sveiki augalai mažiau serga. Trąšos, mulčiavimas, kompostas, tikslingas laistymas – visa tai stiprina natūralų augalo atsaką į stresą.

Trečias žingnis yra pasitikėjimas procesu. Sodas nėra laboratorija, tai gyva sistema, kurioje vyksta visko ir tai normalu. Jei viską norime suvaldyti iš karto – galime netyčia sunaikinti tai, kas brangiausia: pusiausvyrą.

Purškimų sezono gidas: kada verta, o kada ne?

AugalasDažniausia problemaPurkšti verta, jei...Verta susilaikyti, jei...
ObelysRauplės, kenkėjaiMatomi pažeidimai ar metai iš metų kartojasi ta pati ligaPrevenciškai be jokių simptomų – gali išbalansuoti ekosistemą
VyšniosMoniliozė Po žydėjimo, jei anksčiau derlius buvo pažeistasŽydėjimo metu – pavojus apdulkintojams
PomidoraiFitoftorozėIlgalaikė drėgmė, ankstesni marai sodeTik dėl prevencijos – geriau užtikrinti vėdinimą ir saiką
SerbentaiLapų dėmėtumas, erkutėsDidelė pažeidimų masė, matomas plitimasMažos žymės – dažnai augalas atsigauna pats
AgurkaiMiltligėJei ant kelių lapų išplinta iki trečdalio augaloPavieniai lapai – geriau nuskinti, o ne purkšti
Visi augalaiNeaiškūs dėl viso piktoTik jei nustatyta reali rizika ar augalo reakcijaNeaiškūs mišiniai ar purškimai profilaktiškai, nes nenaudinga

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas