Nuolat užmirštate palaistyti savo augalus? Ši gėlė ištvermingesnė už kaktusą ir beveik nereikalauja dėmesio

Šis augalas puikiai tinka tiems, kurie daug keliauja, gyvena įtemptu ritmu ar paprasčiausiai neturi įpročio rūpintis žaliais kambario gyventojais. Litopsai išgyvens ten, kur kiti augalai paprastai sunyksta, nes iš prigimties yra pritaikyti prie sausų, akmenuotų Pietų Afrikos sąlygų.

Dėl savo išvaizdos šie sukulentai tampa ne tik dekoratyvia, bet ir praktiška interjero detale. Jie atrodo kaip maži akmenukai, todėl net ir pamiršti lieka žavūs bei sveiki. Tai puikus pasirinkimas kiekvienam, kuris nori žalumos namuose be jokio vargo.

Litopsai – augalai, kurie išgyvena be rūpesčių

Litopsai puikiai tinka tiems, kurie pamiršta augalus palaistyti savaitėmis ar net mėnesiais. Šie sukulentai sugeba ištverti net du mėnesius be vandens ir tai visiškai nekenkia jų išvaizdai ar sveikatai. Jų prisitaikymas kilęs iš gamtos, kur mažai kritulių, ryški saulė ir dideli temperatūros svyravimai – jokia naujiena.

Šių augalų lapai yra mėsingi ir kaupia vandenį, todėl ilgesnis sausas periodas jiems nesukelia jokio streso. Dažnai jų augimas būna toks lėtas, kad nepastebimas plika akimi. Štai kodėl tai tobulas pasirinkimas tiems, kurie daug keliauja ar gyvena įtemptu ritmu.

Litopsai žinomi ir dėl savo neįprastos išvaizdos. Iš tolo jie primena akmenukus ar žvyrą, todėl gamtoje lengvai pasislepia nuo grobuonių. Natūraliai šie augalai auga nedidelėse kolonijose, susijusiose su tam tikru uolienų tipu ar mikroklimatu, o jų spalvos svyruoja nuo pilkų, rusvų iki žalsvų ar violetinių atspalvių.

Kaip prižiūrėti litopsus namuose

Litopsams geriausiai tinka seklios, plačios keraminės vazos, kurios leidžia greitai išgaruoti drėgmei ir sumažina riziką šaknis perpūdyti. Substratas turėtų būti beveik visiškai mineralinis – smėlis, susmulkintas granitas, žvyras – visa tai padės imituoti natūralią aplinką ir pabrėš jų natūralius atspalvius.

Geriausia vieta šiems sukulentams – pietinė palangė, kur jie gaus bent penkias valandas ryškios šviesos per dieną. Tai padeda išlaikyti jų formą ir spalvą. Rudens metu tarp lapelių pasirodo subtilūs žiedai – dažniausiai baltos ar geltonos spalvos, kurie žydi vakarais ir užsiskleidžia saulei nusileidus.

Tinkamas laistymo režimas ir kiti patarimai

Vasarą litopsai pereina į poilsio fazę, kuri trunka nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Tuo metu jų nereikėtų laistyti visai, nes net mažas vandens kiekis gali pakenkti šaknims. Kai tarp lapų atsiveria nedidelė skiltis, tai ženklas, kad augalas atsigauna ir galima jį vieną kartą gausiai palaistyti. Po to būtina leisti žemei visiškai išdžiūti.

Substratas turi sudaryti iki 70 proc. žvyro, rupaus smėlio, skaldos, nes litopsų šaknys auga gilyn ir reikalauja pakankamai vietos. Vazono gylis turėtų siekti bent 8 centimetrus, kad tilptų apie 7 centimetrų ilgio šaknys. Persodinimas būtinas tik tada, kai augalai pradeda liestis ar akivaizdžiai išauga savo seną vazoną.

Žiemą rekomenduojama sumažinti temperatūrą iki 10-15 laipsnių, laikyti augalą arčiau stiklo, vengiant šilumos šaltinių. Tręšti litopsus pakanka kartą rudenį, naudojant trąšas su mažu azoto ir didesniu kalio kiekiu, nes tai skatina žydėjimą.

Reikia nepamiršti kartą per mėnesį apžiūrėti lapus ir patikrinti, ar neatsirado kenkėjų, tokių kaip voratinklinės erkutės ar miltuotieji skydamariai. Jų galima atsikratyti vatos tamponu, sudrėkintu izopropilo alkoholiu.

Litopsai – puiki galimybė tiems, kurie mėgsta augalus, bet neturi laiko ar kantrybės juos nuolat prižiūrėti. Tai augalai, kurie džiugins savo išskirtine forma ir ramiai ištvers net ilgiausius užmaršties periodus.