Mokslininkai stebisi: pitonų organizmas naikina net grobio kaulus, atskleista, kaip visa tai veikia

Skirtingai nei dauguma mėsėdžių, kurie dažniausiai palieka kaulus nesuvirškintus, kai kurie ropliai, įskaitant pitonus, ryja visą grobį. Kaulai jiems tampa neatsiejama dietos dalimi. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kaip jų organizmas sugeba tvarkytis su tokiu mineralų kiekiu ir nepažeisti vidinės pusiausvyros.

Birmos pitonų žarnynas buvo tyrinėjamas naudojant šviesinę ir elektroninę mikroskopiją. Tyrėjai aptiko siauras, neįprastas žarnyno ląsteles, kurių paviršiuje formuojasi specialios įdubos, kuriose kaupiasi dalelės, sudarytos iš kalcio, fosforo ir geležies. 

Šios ląstelės išsiskiria trumpomis gaurelių struktūromis ir forma, kuri neatitinka įprastų žarnyno ląstelių.

Eksperimentai patvirtino ląstelių funkciją

Tyrimo metu pitonams buvo skiriamos trys dietos. Vieniems, tai įprasti graužikai su kaulais, kitiems bekaulė mėsa, o trečiai grupei yra papildomas kalcis. Tik esant kaulams ar papildomam kalciui, naujosios ląstelės pradėdavo kaupti mineralų daleles. 

Tai įrodo, kad jos aktyviai dalyvauja mineralų įsisavinime. Nė viename mėginyje nebuvo rasta kaulų likučių, o tai reiškia, kad skeletas ištirpsta visiškai.

Tyrėjai šias ląsteles jau aptiko ne tik Birmos pitonuose, bet ir kitose pitonų bei bojų rūšyse, taip pat Gilos monstre, tai nuodingame drieže iš Šiaurės Amerikos. Tai leidžia manyti, kad šis virškinimo mechanizmas gali būti būdingas ir kitiems gyvūnams, kurie minta grobiu su kaulais.

Ateities tyrimų kryptys

Pasak mokslininkų, verta ištirti ir kitus gyvūnus, kurie vartoja kaulų turinčią mitybą, pavyzdžiui jūros plėšrūnus ar paukščius, tokius kaip barzdotasis grifas. 

Šie tyrimai gali atverti naujus kelius suprasti, kaip gamta sukūrė itin efektyvias virškinimo sistemas, leidžiančias išnaudoti net ir sunkiai įsisavinamas medžiagas. Tai svarbus žingsnis siekiant išsamesnio supratimo apie gyvūnų fiziologiją ir evoliucinius prisitaikymus.