Prisijunkite
Indonezijos vandenyse mokslininkai atrado dvi iki šiol nežinomas ryškių spalvų jūrinių šliužų rūšis, kurios papildė jūrų biologinės įvairovės sąrašą. Penkios mokslininkės iš Vokietijos, Indonezijos ir Velso identifikavo ir oficialiai aprašė šias naujas rūšis, kurios priklauso karpuotųjų jūrinių šliužų šeimai. Naujieji atradimai pavadinti „Phyllidia ovata“ ir „Phyllidia fontjei“.
Karpuotieji jūriniai šliužai yra plačiai paplitę visame Indopacifiko regione. Jie minta kempinėmis ir naudoja iš jų įgytas chemines medžiagas apsaugai nuo plėšrūnų. Jų išskirtinės spalvos ir cheminė gynyba daro juos patraukliais tiek mokslininkams, tiek povandeninio pasaulio entuziastams.
Vien tik Šiaurės Sulavesio regione Indonezijoje jau yra užfiksuota apie 350 jūrinių šliužų rūšių, iš kurių šimtas vis dar nėra oficialiai aprašytos.
„Phyllidia ovata“, tai kiaušinį primenanti rūšis
Pirmoji iš dviejų naujai identifikuotų rūšių pavadinta „Phyllidia ovata“, kas atspindi jos išvaizdą, tai ovali forma ir raštai primena kiaušinį. Per pastaruosius 23 metus šis šliužas ne kartą buvo nufotografuotas povandeninės fotografijos mėgėjų Japonijoje, Taivane, Filipinuose, Australijoje ir Indonezijoje.
Tačiau tik neseniai jis buvo pripažintas moksliškai nežinoma rūšimi. Šis vidutinio dydžio gyvūnas užauga iki penkių centimetrų ir buvo oficialiai aprašytas remiantis mėginiu, surinktu Šiaurės Sulavesyje nardymo metu. Antroji rūšis, „Phyllidia fontjei“, pavadinta pagerbiant velionį dr. Fontje Kaligis, Indonezijos mokslininką, kuris daug prisidėjo prie tarptautinio bendradarbiavimo plėtojant žinias apie šio regiono biologinę įvairovę.
Tai nedidelis šliužas, kurio didžiausias dokumentuotas ilgis siekia vos 16 milimetrų. Dėl savo dydžio rūšis sunkiai pastebima, tačiau per pastaruosius penkiolika metų ji buvo nufotografuota Indonezijoje ir Malaizijoje, o dažniau aptinkama Andamanų jūroje.
„Phyllidia fontjei“ rūšis aprašyta remiantis vienu gyvūnu, vadinamu holotipu. Jo vidaus sandara buvo nuodugniai ištirta histologiniu metodu, leidžiančiu tiksliai apibūdinti anatominius ypatumus.
Mėgėjų indėlis į mokslinius atradimus
Svarbu paminėti, kad šie atradimai tapo įmanomi ne tik profesionaliems mokslininkams. Daug vertingos informacijos suteikė žmonės, kurie neturėdami mokslinio išsilavinimo aistringai stebi ir fiksuoja gamtą.
Fotografijos bei duomenys, dalijami interneto platformose, tokiose kaip „iNaturalist“, socialiniuose tinkluose ir specializuotuose bendruomenių puslapiuose, padėjo tyrėjams atpažinti šias rūšis kaip iki šiol mokslui nežinomas. Šie šaltiniai taip pat padėjo nustatyti tikresnį rūšių paplitimą, kai fizinių pavyzdžių būna nedaug.
Kaip teigia viena iš tyrimo autorių, dr. Nathalie Yonow iš Svonsio universiteto, tokios platformos naudotos jau daugiau nei dvidešimt metų ir yra ypač vertingos atpažįstant išskirtines rūšis taksonomijos srityje. Tai rodo, kad bendradarbiavimas tarp mokslo ir visuomenės gali duoti svarbių rezultatų net ir tiriant mažiausius bei mažiausiai pastebimus jūros gyventojus.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti