Paslaptingi sparnai po vandeniu: peleko atradimas, kuris perrašo jūrų roplių evoliucijos supratimą

Pastarieji, nors priklausė ropliams, kūno forma prilygo žuvims ar net šiuolaikiniams banginiams. Nauji atradimai atskleidė vieną iš jų didžiųjų paslapčių, tai yra gebėjimą judėti visiškai tyliai.

Ichtiotzaurai, pažodžiui vadinami žuviropliais, yra vienas ryškiausių evoliucinės konvergencijos pavyzdžių. Nors jie buvo ropliai, jų kūno forma aptaki, su ryškiu peleku ir pailgu snukiu, priminė šiuolaikines žuvis ar net delfinus. 

Tokia forma leido jiems itin efektyviai judėti vandenyje. Šie padarai gyvavo daugiau nei 100 milijonų metų, nuo triaso iki vėlyvosios kreidos, tačiau apie juos vis dar žinoma palyginti nedaug. Spėjama, kad jie buvo gyvavedžiai, maitinosi mažomis žuvimis ir kalmarais, o jų plaukimo įgūdžiai prilygo šiuolaikiniams jūrų žinduoliams.

Naujas atradimas, tylos meistrai jūroje

Naujos žinios apie ichtiozauro galimybes atsirado po įspūdingo atradimo statybvietėje Vokietijoje. Ten rasta puikiai išlikusi šio gyvūno peleko fosilija. Švedų paleontologas Johanas Lindgrenas nustatė, kad tai pirmas žinomas atvejis, kai fosilijoje aptikti minkštųjų audinių pėdsakai. Pelekas priklausė temnodontozauro rūšiai, jūros plėšrūnui, galėjusiam siekti iki devynių metrų ilgio.

Šio peleko struktūra buvo išskirtinė. Jis buvo ilgas, plonas, su elastinga viršūne, kurios nerasta nei pas išnykusius, nei pas šiuolaikinius jūrų gyvūnus. Jo paviršių dengė smulkios linijos ir danteliai, kuriuos ištyrus mikroskopu paaiškėjo, kad tai kremzlių liekanos. Toks kremzlių išsidėstymas primena triukšmą mažinančias konstrukcijas, naudojamas vėjo turbinose ar lėktuvų sparnuose.

Plėšrūnas, kurio niekas negirdėjo

Tokia peleko struktūra, pasak mokslininkų, galėjo padėti ichtiozaurui judėti vandeniu visiškai be garso. Tai jam suteikė didelį pranašumą tiek medžiojant, tiek ginantis nuo kitų plėšrūnų. Plaukdami tyliai, šie ropliai galėjo nepastebėti prisiartinti prie grobio ar išvengti pastebėjimo savo persekiotojų. Tai gali reikšti, kad jų priešai, tokie kaip mozazaurai ar pliozauarai, grobio paieškai dažniau rėmėsi klausa nei rega.

Vienas sėkmingiausių jūrų gyvūnų per visą istoriją

Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad tarp visų gyvūnų, kadaise išmokiusių gyventi vandenyje, ichtiozauarai galėjo būti vieni sėkmingiausių. Jų kūnai buvo tobulai pritaikyti gyventi jūros gelmėse. Unikali peleko forma, primenanti sparną, gali būti raktas į jų sėkmės paslaptį. 

Ši struktūra padėdavo sumažinti vandenyje keliamą triukšmą, ypač svarbų silpnai apšviestoje aplinkoje, kur garsas išduoda medžiotoją greičiau nei šešėlis. Tai dar kartą įrodo, kad gamta per milijonus metų sukūrė gyvūnus, kurių prisitaikymas stebina net šiuolaikinius mokslininkus.