Sodininkai skambina pavojaus varpais: pasakė, kodėl gelsta net sveikos tujos ir kaip jas sėkmingai išgelbėti

Kyla natūralus klausimas: ar čia paprastas vandens stygius, ar vis dėlto kažkas daugiau? Ne vienas sodininkas skuba griebtis laistytuvo, bet būtent tuo momentu verta sustoti. Yra ir kitų priežasčių, kurios geltona spalva siunčia labai aiškią žinutę — tujos prašo pagalbos, tačiau ne visada troškulio.

Jei norite, kad tujos džiugintų skaisčiai žaliu atspalviu, teks pažvelgti giliau. Kartais problemos slypi ne virš žemės, o būtent joje. Būtent todėl šiandien papasakosiu, kodėl tujos ima gelsti ir ką daryti, kad neprarastumėte jų grožio visam sezonui.

Maistinių medžiagų balansas

Nors pirmoji mintis dažnai būna vandens trūkumas, geltonėjimo kaltininkai gali slypėti kitur. Tujos jautriai reaguoja į trūkstamą ar per didelį trąšų kiekį. Dažniausiai kaltininkai — geležis bei magnis. Jei jų trūksta, chlorofilo gamyba sulėtėja, ir žaluma blunka.

Tačiau čia slypi spąstai, nes persistengus su mineralinėmis trąšomis, lengva išprovokuoti priešingą efektą. Tuomet net ir pakankamas vandens kiekis nepadės, nes pertręšta dirva trukdo augalams įsisavinti svarbiausius elementus. Tad reguliarumas ir saikas čia svarbesni už kiekį.

Dar viena svarbi detalė — dirvožemio rūgštingumas. Jei pH reikšmė neatitinka tujų poreikių (jiems reikalinga šiek tiek rūgšti terpė), augalas negali pasiimti to, ko reikia. Tad verta pasitikrinti dirvožemį — kartais vien šis žingsnis gali išgelbėti sodą.

Laistymas yra subtili riba tarp trūkumo ir pertekliaus

Dar viena dažnai daroma klaida — netolygus laistymas. Karštomis dienomis tujos išties trokšta vandens. Jei šaknys per daug išdžiūsta, augalas gelsta, pamažu džiūsta ir galiausiai visai nunyksta.

Tačiau persistengti taip pat nereikėtų. Nuolat šlapia, prisotinta dirva gali sukelti šaknų puvimą, o tada geltonėjimas tampa neišvengiamas. Todėl labai padeda mulčiavimas — dirvos paviršių padengus žieve ar kita organine medžiaga, drėgmė išsilaiko tolygiau.

Svarbu ir tai, kad sausros nualintų augalų nepatartina iškart tręšti. Priešingai, pirmiausia atkurkite natūralų drėgmės balansą, o tik tuomet galvokite apie papildomą maitinimą.

Jei viską darote teisingai, bet tujos vis tiek gelsta

Jei nepavyksta rasti priežasties nei dirvoje, nei priežiūros klaidose — metas pagalvoti apie ligas. Tujoms grėsmę kelia grybinės infekcijos. Viena pavojingiausių — fitoftorozė, kuri prasideda nuo apatinių šakų. Jei pamatysite pilkėjančius, gelstančius ir rudėjančius žemutinius ūglius — nelaukite, imkitės veiksmų.

Dar viena galima priežastis — šaknų puvinys, dažniausiai pasitaikantis šalia miško esančiuose soduose. Tokiu atveju medis ima blukti, o prie kamieno pastebėsite rudus, įtrūkusius lopinėlius.

Ką daryti?

Jei problema yra ligos, padės tik specialios priemonės. Laiku pastebėta infekcija dar gali būti suvaldoma. Svarbiausia — stebėti augalus nuolat. Kuo greičiau pastebėsite geltonuojančius ženklus ir nustatysite priežastį, tuo daugiau šansų išgelbėti tujas.

Nepamirškite: sveikos, sodriai žalios tujos yra ne tik grožis, bet ir sodui svarbi natūrali gyvatvorė. Tad pasirūpinkite jomis atidžiai, o tuomet jos atsidėkos jums vešlia žaluma visą sezoną.