Netikėtas mokslininkų atradimas: vienas genetinis pokytis pavertė laukinį arklį civilizacijos varikliu

Tai atvėrė kelią revoliucijai transporte, žemdirbystėje ir karo mene. Nors šiandien sunku įsivaizduoti žmonijos raidą be žirgų, jų prijaukinimas įvyko palyginti vėlai. Pirmiausia žmonės augino avis, ožkas ar galvijus, o tik po kelių tūkstančių metų atrado arklio potencialą. 

Nuo to laiko žmogaus ir žirgo santykis tapo vienu svarbiausių civilizacijos variklių, kuris leido plėsti horizontus, užmegzti ryšius tarp nutolusių kraštų ir sustiprinti valstybių galybę.

Naujausi tarptautinio mokslininkų konsorciumo atlikti genetiniai tyrimai šiandien leidžia pažvelgti į šį procesą naujai. Analizuojant senovinių žirgų DNR, pavyko atskleisti, kokie biologiniai pokyčiai lėmė, kad laukinis arklys tapo žmogaus pagalbininku, ištvermingu, stipriu ir pajėgiu išlaikyti raitelį.

Pirmieji prijaukinimo žingsniai

Jau seniai žinoma, kad pirmieji bandymai prijaukinti arklius vyko prie Dono ir Volgos upių. Tačiau iki šiol buvo neaišku, kokie tikslūs genetiniai mechanizmai leido šiuos gyvūnus paversti paklusniais. 

Tyrėjų grupė, vadovaujama Xuexue‘as Liu ir Ludovic‘as Orlando iš Tulūzos antropologijos ir genomikos centro, ištyrė šimtus senovinių žirgų liekanų, sutelkusi dėmesį į 266 genetinius žymenis, susijusius su išvaizda, judesiu ir elgesiu.

Paaiškėjo, kad vienas svarbiausių pokyčių įvyko maždaug prieš penkis tūkstančius metų geno „ZFPM1“ srityje. Būtent ši mutacija nulėmė, kad ėmė dominuoti mažiau agresyvūs ir labiau prisitaikantys individai. Tai reiškia, kad pirmasis žingsnis buvo ne greičio ar jėgos didinimas, o gyvūnų, su kuriais žmogus galėjo dirbti be pavojaus, atranka.

Genai, nulėmę jėgą ir ištvermę

Antrasis lūžis susijęs su genu „GSDMC“, kuris darė įtaką žirgo kūno sandarai, stuburui ir judesių koordinacijai. Atlikus eksperimentus su laboratorinėmis pelėmis, kuriose buvo pakeista ši geno dalis, pastebėta, kad gyvūnai tapo stipresni ir judresni. 

Tai patvirtino hipotezę, kad būtent ši mutacija padėjo laukiniams arkliams virsti ištvermingais bėgikais ir patikimais krovinio nešėjais. Prieš maždaug 4750 metų ši savybė pradėjo plisti itin sparčiai, o per kelis šimtmečius tapo dominuojančia. 

Dėl to arkliai tapo pajėgūs ne tik tempti vežimus ar ariant žemę, bet ir nešti žmogų savo nugaromis. Šis virsmas tapo vienu svarbiausių įvykių žmonijos istorijoje, nes be jo nebūtų buvę nei greito susisiekimo, nei prekybos plėtros, nei karinės galios, kokią šiandien pažįstame iš senovės imperijų.

Žirgas kaip civilizacijos variklis

Apie 4200 metų prieš mūsų erą žirgai jau buvo tapę pagrindine transporto priemone. Tai sukėlė tikrą mobilumo revoliuciją. Atsirado raiteliai kariai, armijos galėjo greitai judėti, plėsti teritorijas ir įtvirtinti savo valdžią. 

Kartu įvyko perversmas ir žemės ūkyje, nes arkliai ėmė keisti jaučius ariant laukus ir gabenant krovinius. Tai ženkliai padidino darbo našumą ir leido žmonėms kurtis naujose vietovėse.

Net pati sąvoka „arklio galia“, vėliau virtusi technikos terminu, atspindi, kaip glaudžiai žmogaus progresas susijęs su šiuo gyvūnu. Iki automobilių ir traukinių žirgai buvo vienintelė priemonė greitai pasiekti tolimus kraštus.

Mokslinių tyrimų perspektyvos

Šiandien mokslininkai pabrėžia, kad atrasti „ZFPM1“ ir „GSDMC“ genai buvo kertiniai, tačiau tai tik dalis istorijos. Tokios savybės kaip elgesys ar fizinė ištvermė formuojamos ne vieno, o daugelio genų. Tai reiškia, kad ateities tyrimai sieks atskleisti platesnį mutacijų ir atrankų tinklą, kuris leido arkliui tapti idealiai žmogui pritaikytu gyvūnu.

Prijaukinimo procesas buvo sudėtingas ir daugiapakopis, tačiau jo pasekmės milžiniškos. Žirgai tapo ne tik paklusniais pagalbininkais, bet ir tikrais civilizacijos varikliais, kurie padėjo žmonijai pasiekti naujų aukštumų.

Žirgo prijaukinimas buvo vienas iš didžiųjų istorijos lūžių, pakeitęs žmonijos raidą visam laikui. Genetiniai tyrimai šiandien leidžia suprasti, kaip iš laukinio, nepaklusnaus padaro jis virto stipriu ir patikimu draugu. Be šio virsmo nebūtų nei spartaus prekybos tinklų augimo, nei didžiųjų imperijų plėtros, nei šiuolaikinės civilizacijos, kokią pažįstame.