Pavargusios ir išsekusios smegenys? Įspėja, jog šie įpročiai tyliai griauna net ir jūsų psichiką

Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri elgesio modeliai skatina vienišumo jausmą, išsekimą ir „smegenų rūką“. Net vieno žalingo įpročio atsisakymas gali sustiprinti pasitikėjimą savimi ir padėti atkurti psichinės bei fizinės sveikatos pusiausvyrą.

1. Nuolatinės neigiamos kalbos apie save

Griežta savikritika gali atrodyti nekaltas įprotis, tačiau nuolatinis savęs „plakimas“ didina stresą, skatina nerimą ir depresiją. Kai nuolat komentuojate apie save su priekaištais ar panieka, stiprinate neigiamą požiūrį į save ir provokuojate nereikalingą įtampą smegenyse, kuri ilgainiui gali lemti rimtas problemas.

Pradėkite sąmoningai pastebėti šias mintis ir po truputį keisti jas pozityvesniais teiginiais. Net maža pokyčio dalis jau yra žingsnis sveikesnių smegenų link.

2. Per mažai šviesos

Ilgas buvimas tamsoje ar prastai apšviestose patalpose mažina serotonino kiekį, kuris svarbus nuotaikai ir emocinei gerovei. Tai gali skatinti niūrią savijautą, apatiją ir motyvacijos stoką.

Stenkitės kasdien bent trumpam išeiti į lauką, net ir šaltuoju metų laiku. Saulės šviesa ne tik gerina nuotaiką, bet ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

3. Per didelis kofeino vartojimas

Kofeinas gali padėti susikoncentruoti, tačiau daugiau nei dvi puodeliai kavos per dieną (per 400 mg kofeino) dažnai sukelia nerimą, miego sutrikimus ir galvos skausmus.

Per didelis kofeino kiekis trikdo nervų sistemos pusiausvyrą ir apkrauna smegenis. Vertėtų stebėti savo suvartojamo kofeino kiekį ir prireikus jį palaipsniui mažinti, kad išsaugotumėte stabilią emocinę būseną ir gerą dėmesio koncentraciją.

4. Telefonas rankose vos pabudus

Socialinių tinklų, naujienų ar el. pašto tikrinimas dar gulint lovoje iškart perkrauna smegenis informacija ir kelia įtampą. Nerimas dažnai atsiranda dar prieš tai, kai pilnai pabundame.

Be to, tokia ryto rutina mažina kūrybiškumą, produktyvumą ir ilgainiui trikdo miego ciklą. Vietoje telefono ryte pabandykite skirti kelias minutes knygai, kvėpavimo pratimams ar trumpam dienoraščio užrašui.

5. Labai garsi muzika ausinėse

Nuolat klausantis muzikos dideliu garsumu, stipriai apkraunami klausos ir jutimų centrai smegenyse. Ilgainiui tai gali lemti klausos susilpnėjimą, triukšmą ausyse, sunkesnį susikaupimą.

Toks nuolatinis jutiminis „triukšmas“ neigiamai veikia gebėjimą koncentruotis ir išlaikyti dėmesį, net kai užsiimate kitomis veiklomis. Pravartu naudoti ausines su triukšmo slopinimo funkcija ir daryti pertraukas nuo muzikos.

6. Katastrofiškas mąstymas

Polinkis kiekvienoje situacijoje įsivaizduoti blogiausią scenarijų palaiko nuolatinę streso būseną. Smegenys ima „programuotis“ taip, tarsi pavojus nuolat šalia, ir tai iškreipia realybės suvokimą.

Katastrofiškas mąstymas skatina nerimą ir depresyvias būsenas, trukdo kurti sveikus santykius ir apsunkina socialinį gyvenimą. Treniruodami save pastebėti ir labiau subalansuotas mintis, padedate smegenims išlipti iš nuolatinio pavojaus režimo.

7. Nuolatinis neigiamų naujienų srautas

Šiuolaikiniame pasaulyje visiškai atsiriboti nuo naujienų beveik neįmanoma, tačiau nuolatinis negatyvių pranešimų srautas sukelia lėtinį stresą ir stiprina katastrofišką mąstymą.

Per didelis informacijos kiekis apkrauna smegenis, kelia įtampą, sunkina užmigimą, skatina bejėgiškumo jausmą. Pravartu nustatyti aiškias laiko ribas naujienų skaitymui ir sąmoningai kontroliuoti, kiek kartų per dieną tikrinate informacijos šaltinius.

8. Per mažai miego arba per ilgas miegas

Mažiau nei 6 arba daugiau nei 9 valandos miego per parą trikdo smegenų veiklą, blogina atmintį, nuotaiką, energijos lygį ir dėmesio koncentraciją dienos metu.

Nuolat prastas miego režimas keičia smegenų cheminę pusiausvyrą ir gali pažeisti sritis, atsakingas už atmintį bei mokymąsi. Norint išsaugoti geras pažintines funkcijas, svarbu laikytis gana pastovaus miego grafiko ir sudaryti sau sąlygas giliam, kokybiškam poilsiui.

9. Socialinė izoliacija

Ilgalaikis bendravimo trūkumas neigiamai veikia ir kognityvinius gebėjimus, ir emocinę būseną. Kai esame stipriai įsitempę, išsekę ar išgyvename emocinius sukrėtimus, natūralu, kad norisi atsiriboti nuo žmonių. Tačiau visiškas užsidarymas tik dar labiau apsunkina situaciją.

Nenaudojamos smegenų sritys, susijusios su bendravimu, mokymusi ir reakcija į kitų žmonių emocijas, silpsta. Net trumpi pokalbiai, atsitiktiniai susitikimai ar nedidelė socialinė veikla padeda palaikyti „smegenų tonusą“ ir emocinį stabilumą.

10. Pasivumas ir judėjimo stoka

Fizinis aktyvumas tiesiogiai gerina atmintį, dėmesį ir nuotaiką. Tam nereikia sunkių treniruočių ar maratonų: užtenka kelių minučių pasivaikščiojimo, lengvos mankštos ar tempimo pratimų kasdien.

Reguliarus judėjimas padeda geriau mokytis, sutelkti dėmesį, aiškiau mąstyti ir sumažina emocinį perdegimą. Judėjimas – viena paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių stresui mažinti.

11. Pusryčių praleidimas

Pusryčiai padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, suteikia energijos ir palaiko dėmesio koncentraciją. Kai ryte nevalgome, dažniau jaučiamės pavargę, mieguisti, greičiau susierziname.

Ilgainiui tai kelia papildomą stresą organizmui ir smegenims, neigiamai veikia darbingumą, santykius ir bendrą emocinę savijautą. Net paprasti, greitai paruošiami, bet maistingi pusryčiai gali pastebimai pagerinti dienos kokybę.

12. Per mažas vandens vartojimas

Lėtinis skysčių trūkumas mažina kraujotaką smegenyse, skatina galvos skausmus, silpnumo ir streso pojūtį. Žmogaus smegenys itin jautriai reaguoja į dehidrataciją.

Nuolatinis, nors ir nedidelis, skysčių trūkumas lemia prastesnę atmintį, prastėjančią koncentraciją ir sumažėjusį darbingumą. Verta išsiugdyti įprotį dienos metu reguliariai gurkšnoti vandenį ir stebėti, kad skysčių organizmui netrūktų.

Šie, iš pirmo žvilgsnio nekalti, kasdieniai įpročiai palaipsniui alina smegenis ir psichiką. Sąmoningai juos pastebėdami ir po truputį keisdami, galite reikšmingai pagerinti savo emocinę būseną, mąstymo aiškumą ir gyvenimo kokybę.