Sodininkai šiurpsta: viena klaida rudenį visam laikui sunaikins levandas

Levanda nėra labai reikli, tačiau turi kelias griežtas auginimo sąlygas. Dažniausiai problemos prasideda rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai tvarkydami sodą per daug, per žemai arba netinkamu laiku ją apkerpame. Pasekmes pamatome tik po kelių mėnesių: kiti augalai jau vešliai auga, o levanda stovi vietoje. Tai ne kaprizas, o augalo gynybinė reakcija.

Levanda nėra tipinis dekoratyvinis krūmas. Apatinė jos dalis greitai sumedėja – būtent ten slypi silpnoji vieta. Jei rudenį nupjauname levandą per žemai, pažeidžiame zoną, iš kurios pavasarį turėtų išaugti nauji ūgliai. Tuomet augalas lieka su atviru, senu medžiu, kuris jau beveik neturi atsinaujinimo potencialo.

Antra problema – žiemos stresas. Po per stipraus genėjimo levanda tampa jautresnė šalčiui, drėgmei ir staigiems temperatūrų svyravimams. Žiema nebūtinai turi būti labai šalta, kad pakenktų. Užtenka ilgalaikės drėgmės dirvoje ir apsaugos stokos, kad nusilptų šaknys ir ūgliai. Pavasarį augalas dar gyvas, bet neturi jėgų augti. Būtent tada lengva prarasti kantrybę, nors kaip tik ji yra svarbiausia, norint leisti levandai atsigauti.

Kaip atgaivinti nusilpusią levandą?

Pirmiausia reikia objektyviai įvertinti situaciją. Tam pakanka švelniai nagu nubraukti žievės gabalėlį prie pat žemės. Jei po juo matyti žalsva gyva audinio spalva, levanda dar gyva – tai gera žinia. Bloga žinia ta, kad jai reikia laiko ir ramybės, o ne dar vieno eksperimento su sekatoriumi.

Antras žingsnis – pagerinti augimo sąlygas. Levanda labai nemėgsta sunkios, šlapios dirvos. Jei ji auga vietoje, kur po lietaus ilgai laikosi drėgmė, atsigavimas bus lėtas. Dažnai pakanka atsargiai supurenti žemę, įmaišyti smėlio ar smulkios skaldos ir sumažinti laistymą.

Galiausiai belieka apsiginkluoti kantrybe. Atsigavimas po per stipraus genėjimo nevyksta per dieną. Nauji ūgliai gali pasirodyti labai vėlai – net tik pavasario pabaigoje. Tačiau jei šaknys sveikos ir prie pagrindo dar yra nors šiek tiek žalumos, tikimybė, kad levanda atgys, yra nemaža.

Kaip teisingai genėti levandą pavasarį?

Pavasarinis levandos genėjimas turi būti itin švelnus. Geriausias laikas – kai jau praėjo stiprių šalnų pavojus ir auga pradeda rodytis pirmieji gyvybės požymiai. Reikia vadovautis ne kalendoriumi, o tuo, ką matome ant krūmelio. Žali „akelių“ taškeliai – ženklas, kad galima imtis darbo.

Sekatorius turi būti aštrus ir švarus, nes išpešti, „sudraskyti“ ūgliai – atviros durys ligoms. Visada kerpama virš sumedėjusios dalies. Tai pagrindinė taisyklė. Ūgliai patrumpinami keliais centimetrais, suformuojant tvarkingą formą, bet nebandant „atjauninti“ augalo per vieną kartą. Geriau nupjauti mažiau ir sugrįžti prie formavimo po žydėjimo, negu vienu kartu nupjauti per daug.

Po genėjimo levandą geriausia palikti ramybėje: be trąšų, be gausaus laistymo ir be nuolatinių „pataisymų“. Kuo mažiau bereikalingos intervencijos, tuo didesnė tikimybė, kad augalas atsidėkos sveiku ir tankiu augimu. Dažnais atvejais levandą tikrai galima išgelbėti – svarbu suprasti jos ritmą, pagerinti sąlygas ir laikytis saiko.