Sodinkite tai po obelimi ir nustebsite: derlius padvigubės, o medžiai bus akivaizdžiai sveikesni

Kiekvienas, sodinantis obelį savo sode, tikisi pilnų krepšių sultingų, skanių vaisių. Vis dėlto neretai nutinka taip, kad medis sklype auga jau daugelį metų, bet dera silpnai, dažnai serga ir yra puolamas kenkėjų. Tokiu atveju daugelis griebiasi purkštuvų ir cheminių priemonių.

Prieš imantis chemijos verta išbandyti natūralesnį būdą – šalia obels pasodinti augalus, kurie daro jai teigiamą poveikį. Tam tikros rūšys skatina obelų augimą ir derėjimą, veikia tarsi nematoma, natūrali apsauga, kuri padeda saugotis ligų (šviesmargės, miltligės) ir kenkėjų (amarų, obelinio vaisėdžio ir kt.). Taip yra todėl, kad šie augalai į aplinką išskiria specifinius cheminius junginius ir kvapiąsias medžiagas, darančias įtaką aplink augančių augalų ir kenkėjų elgsenai.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų – ne vienintelė nauda. Kodėl dar verta obeliai parinkti gerą kaimynystę? Tankūs želdiniai po medžio lajomis sumažina drėgmės išgaravimą iš dirvos, o tai ypač svarbu obelims, mėgstančioms tolygiai drėgną, bet nepermirktančią žemę. Be to, kai kurie augalai gerina dirvožemio struktūrą ir praturtina jį vertingomis maisto medžiagomis. Dėl to obuoliai užauga stambesni, sveikesni ir skanesni, o papildomų cheminių trąšų gali visai neprireikti.

Yra nemažai augalų, kurie puikiai jaučiasi šalia obelų ir teigiamai veikia jų augimą. Jie paprastai nereiklūs, nekonkuruoja su medžiu dėl maisto medžiagų, todėl tampa puikiais obels „palydovais“. Pateikiame augalus, kuriuos verta sodinti po obelimi.

Nasturtos – vilioja amarus, nukreipdamos juos nuo obels. Be to, nasturtos tankiai padengia dirvos paviršių, sudarydamos apsauginį „kilimą“, kuris saugo žemę nuo perdžiūvimo.

Pelėžirniai – ankštiniai augalai, kurie, fiksuodami azotą iš oro, praturtina dirvožemį ir veikia tarsi natūrali, nemokama organinė trąša. Vietoj pelėžirnių galima sėti ir kitus ankštinius – pupas ar baltąją dobilą.

Serenčiai ir medetkos – natūraliai mažina dirvoje gyvenančių kenksmingų nematodų gausą, taip pat atbaido amarus ir peles bei kurmius.

Levandos – jų stiprus kvapas nepakeliamas skruzdėlėms ir amarams, tačiau labai vilioja naudingus vabzdžius apdulkintojus. Svarbu prisiminti, kad levandos mėgsta saulę, tad jas sodinti reikėtų pietinėje obels pusėje.

Svogūnai ir česnakai – tarsi „sveikatos sargai“ obelims. Jie išskiria fitoncidus – lakiąsias medžiagas, pasižyminčias antimikrobiniu poveikiu, todėl natūraliai mažina šviesmargės ir miltligės riziką. Be to, svogūnai ir česnakai gali atbaidyti obelinį vaisėdį ir kitus kenkėjus.

Po obelimi verta pasodinti ir prieskoninių augalų, pavyzdžiui, šalavijų ar pelyną. Jų kvapas dezorientuoja kenkėjus, tačiau kartu vilioja naudingus apdulkintojus ir kitus naudinguosius vabzdžius, kurie padeda išlaikyti sodo pusiausvyrą.