Šventiniai likučiai – ne našta, o lobis: padarykite tai su likusiu maistu ir pamiršite virtuvės stresą

Kad šventėms ruošti patiekalai neprapultų, ekspertas dalijasi praktiniais patarimais, kaip protingai panaudoti maisto likučius, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

„Lietuvoje įprasta gaminti daug ir su meile – kad užtektų visiems ir nereikėtų skaičiuoti. Todėl natūralu, kad dalis maisto lieka nesuvalgyta. Ir tai nebūtinai yra problema – veikiau galimybė dar kartą išradingai panaudoti patiekalus, kuriuos taip rūpestingai gaminome. Iš anksto planuojant, ką darysime su po švenčių likusiu maistu, galima sutaupyti laiko, pinigų ir pastangų, kurių prireiktų gaminant vėliau. Šiek tiek greito ir paprasto pasiruošimo – ir maisto likučiai namuose taps ne našta, bet sprendimu, palengvinančiu kasdienybę“, – sako Mindaugas Šiaulys, IKEA Maitinimo paslaugų skyriaus vadovas.

Šventiniais patiekalais mėgaujasi ir po švenčių

IKEA tyrimo duomenimis, maždaug 8 iš 10 gyventojų šventinių patiekalų likučius valgo dar kelias dienas po Kalėdų. Tai atskleidžia ne tik praktišką požiūrį, bet ir stiprų emocinį ryšį su ypatingai progai ruoštu maistu.

„Žmonės nori, kad šventės jausmas tęstųsi dar kiek ilgiau, o maistas – vienas iš būdų tą jausmą išlaikyti. Išsiugdžius tam tikrus įpročius ir taikant juos virtuvėje dar iki švenčių, maisto likučių tausojimas taptų dar paprastesnis ir patogesnis“, – sako M. Šiaulys.

Jis pataria tam pasiruošti iš anksto: atlaisvinti vietos šaldytuve, pasirūpinti švariais maisto indeliais ir apgalvoti, kokius patiekalus iš likučių būtų galima ruošti. Svečiams išsiskirsčius, maistą svarbu atvėsinti ir sudėti į negilius, sandarius indus – taip jis ilgiau išliks šviežias. Ekspertas dalinasi dar vienu paprastu, bet išties veiksmingu patarimu – maisto likučius laikyti matomoje vietoje: „Tai padidins tikimybę, kad jie bus suvalgyti. Jei maistas neprasprūs pro akis, jis natūraliai pateks į valgiaraštį ir nenueis perniek.“

Apklausos duomenimis, 15 proc. gyventojų šventinių patiekalų likučiais dalinasi su šeima, kaimynais ar draugais. Pasak M. Šiaulio, dalinimasis maistu – vienas smagiausių būdų gyventi tvariau. Kad būtų greičiau ir paprasčiau, jis pataria maistą iš anksto padalinti porcijomis, sudėti į švarius sandarius indus ir paženklinti etiketėmis. Dėl tvarkos ir aiškumo šiems indeliams verta numatyti atskirą vietą šaldytuve.

Maisto šaldymas – primirštas, tačiau puikus būdas planuoti

Nors šaldymas efektyviai padeda mažinti maisto švaistymą, apklausos duomenimis, šį būdą šventiniams likučiams išsaugoti pasitelkia tik kas dešimtas (13 proc.) Lietuvos gyventojas.

„Šaldymas nėra skirtas vien tik maisto švaistymui mažinti – tai ir būdas sutaupyti laiko bei energijos įtemptomis dienomis. Šaldant maistą apgalvotai, galima sukaupti nedideles iš anksto paruoštų patiekalų atsargas, kurios vėliau labai praverčia. Ne visi šventiniai patiekalai yra tinkami šaldyti, tačiau daugelis iš jų puikiai išlaiko savo skonį ir tekstūrą. Pavyzdžiui, sriubos, troškiniai, virta mėsa, daržovių apkepai ar saldūs kepiniai. O šviežias salotas, keptus patiekalus ar daug vandens turinčius valgius geriau suvalgyti per dieną ar dvi“, – pataria M. Šiaulys.

Prieš šaldant gausesnius patiekalus, jis rekomenduoja juos išdalinti mažesnėmis porcijomis ir aiškiai pažymėti etiketėmis. Taip šaldiklis bus ne šiaip vieta maistui laikyti, bet labai praktiškas idėjų būsimiems pietums šaltinis, o šeima galės mėgautis po švenčių likusiais restorano lygio patiekalais dar kelias savaites.