Viena klaida ir verslas griūva: ekspertai įvardijo tai, ką privalo žinoti kiekviena įmonė

„Sąžiningai veikiantis verslas supranta, kad konkurencija skatina inovacijas, užtikrina aukštesnę prekių ir paslaugų kokybę bei padeda efektyviau naudoti išteklius. Įmonės, kurios laikosi konkurencijos taisyklių, išlieka patrauklesnės ir vartotojams, ir investuotojams“, – sako Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimo patarėjas Elonas Šatas.

Sėkmingai konkuruojančios įmonės gali įeiti į naujas rinkas, greičiau jose įsitvirtinti ir didinti konkurencinį spaudimą senbuviams, o dėl to didžiausią naudą gauna vartotojai.

Kaip pabrėžia ekspertas, sąžininga konkurencija apsimoka – laikydamasis taisyklių verslas išvengia skaudžių finansinių sankcijų, reputacijos krizių, be to, išsaugo visuomenės, investuotojų pasitikėjimą.

Daugiau dėmesio mokymams ir saugikliams

Jam antrina ir „Nord Security“ Teisės skyriaus vadovė, konkurencinės teisės ekspertė Dina Lurje. Anot jos, didelės dalies Lietuvos verslo požiūris į konkurencijos teisę per pastaruosius 10 metų tikrai pasikeitė. „Kaip ir daugelyje sričių, pradžioje tapo svarbu, nes „to reikalauja įstatymas“, dėl baudų, o dabar jau ir dėl to, kad tai yra vis natūralesnė verslo etikos dalis, ypač tais atvejais, kai verslas neveikia izoliuotai, o yra platesnės, neretai tarptautinės tiekėjų, platintojų, finansuotojų ekosistemos dalis“, – pastebi ji.

Tiesa, be rinkos standarto ar mokymų, darbuotojus nuo konkurencijos teisės pažeidimų saugo ir kiti pačiuose verslo procesuose sudėti saugikliai, padedantys jų išvengti. Anot D. Lurje, dažnai verslo sprendimas rizikuoti priimamas ne tuo metu, kai sąmoningai nusprendžiama pažeisti įstatymą, o tada, kai nėra skiriama pakankamai resursų tokias rizikas įsivertinti.

Konkurencijos tarybos praktika rodo, kad tarptautinės bendrovės, stambūs ir ilgiau veikiantys verslai vis labiau rūpinasi verslo etika ir reguliariai rengia mokymus savo darbuotojams apie konkurencijos teisės reikalavimus. Vis dėlto, kaip atskleidžia Konkurencijos tarybos užsakymu atlikta verslo apklausa, 73 proc. apklaustų įmonių per dvejus metus neorganizavo savo darbuotojams mokymų dėl konkurencijos teisės užtikrinimo. „Vadinasi, tiek mūsų institucija, tiek verslas dar turi dėti pastangų konkurencijos kultūrai stiprinti“, – atkreipia dėmesį E. Šatas.

Rizika kyla skirtingose srityse

Pasak D. Lurje, daugeliu atvejų kartelinių susitarimų ribos yra aiškios – draudžiami susitarimai dėl kainų ar rinkos pasidalijimo. Tačiau yra sričių, kur praktikoje kyla niuansų, ypač dėl naujų technologijų pritaikymo ar specifinių verslo modelių, todėl svarbu nuolat tobulėti, konsultuotis, sekti rekomendacijas ir skirti laiko įsivertinti naujas planuojamas verslo iniciatyvas.

E. Šatas pabrėžia, kad dauguma įmonių žino, jog su konkurentais negali tartis dėl prekių ar paslaugų kainų. Vis tik įmonės ir jas vienijančios asociacijos kartais neatkreipia dėmesio į riziką, kuri kyla konkurentams dalijantis strategiškai jautria komercine informacija, susijusia su prekių ar paslaugų kainodara. Būtent tokie pažeidimai dažniausiai atsiduria Konkurencijos tarybos akiratyje. Pastaraisiais metais Konkurencijos tarybai teko tirti ir įmonių susitarimus dėl darbuotojų neviliojimo, darbo sąlygų ar atlyginimo dydžio – tokie veiksmai taip pat gali pažeisti konkurencijos taisykles.

Pagalba verslui

Advokatų kontoros „Cobalt“ Konkurencijos teisės praktikos grupės vadovė, partnerė, advokatė Rasa Zaščiurinskaitė iš savo praktikos pastebi, kad konkurencijos taisyklėms paprastai daugiau dėmesio skiria tarptautinėms įmonių grupėms prisiklausančios arba didelės įmonės, kurioms konkurencijos pažeidimas gali itin daug kainuoti. Pavyzdžiui, piniginė sankcija gali siekti 10 proc. metinių pasaulinių pajamų, būti skiriama ne tik įmonei, pažeidusiai konkurencijos taisykles, bet ir visai įmonių grupei, be to, papildomai kyla ir kitų itin neigiamų pasekmių grėsmė (tokių kaip žalos atlyginimo ieškiniai, asmeninė vadovo atsakomybė ir kita).

„Bendraujant su verslo atstovais kartais tenka išgirsti komentarų, kad konkurencijos taisyklės yra svarbios tik didelėms įmonėms ar tik atitinkamuose sektoriuose. Tačiau nėra mažų verslų ar nesvarbių sektorių Konkurencijos tarybos akyse, ypač jei nustatomas grubus konkurencijos taisyklių pažeidimas. Kita vertus, konkurencijos taisyklių žinojimas svarbus ne tik siekiant išvengti baudų ir kitų neigiamų finansinių pasekmių. Konkurencijos teisė gali padėti verslui gintis nuo nesąžiningo konkurento, tiekėjo ar kliento, kurie riboja ar siekia riboti konkurenciją, ar nuo konkurenciją ribojančios savivaldybės ar kito viešojo sektoriaus subjekto veiksmų“, – sąžiningos konkurencijos svarbą pabrėžia advokatė.

Pasak R. Zaščiurinskaitės, viena dažniausių įmonių klaidų – galvojimas, kad darbuotojai taip pat gerai žino konkurencijos taisykles, kaip vadovai. Tačiau ir Konkurencijos tarybos atliktos verslo apklausos, ir advokatės praktika patvirtina, kad jei, pavyzdžiui, įmonės vadovas žino, jog negalima keistis konfidencialia informacija su konkurentu, tą nebūtinai žino jo darbuotojas.

Atgraso ne tik baudos

Nors, kaip jau minėta, konkurencijos pažeidimai įmonėms gali skaudžiai atsieiti, o baudos siekti ir keliasdešimt ar net daugiau milijonų, priklausomai nuo pažeidimą padariusios įmonės ar įmonių grupės apyvartos, tačiau tai tikrai nėra vienintelė savikontrolę skatinanti priežastis. Pastebima, kad paskirta bauda priverčia suklusti visą verslo bendruomenę, peržvelgti savo vidinius procesus.

Advokatė R. Zaščiurinskaitė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau sutartyse su verslo partneriais įtraukiamos ir nuostatos dėl konkurencijos taisyklių laikymosi, kurias pažeidus gali grėsti ir verslo santykių nutraukimas. „Tad noras išsaugoti komercinius santykius su svarbiu verslo partneriu gali taip pat labiau paskatinti skirti didesnį dėmesį konkurencijos taisyklėms“, – pabrėžia ji.

Be to, konkurencijos teisės ekspertė R. Zaščiurinskaitė pažymi, kad gali tekti atlyginti ir žalą, padarytą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo (pavyzdžiui, permoką dėl konkurentų susitarimo padidinti kainas, distributoriaus negautas pajamas jį išstūmus iš rinkos). Lietuvoje sėkmingų bylų dar nedaug, tačiau tokia praktika įprasta kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose ar Ispanijoje, kur įmonės dažnai bylinėjasi dėl kartelių joms padarytos žalos.

Gal šįkart „praslysiu“

Konkurencijos tarybos darbo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pažeidėjai tikėjosi išvengti gresiančios atsakomybės teisindamiesi, kad nieko nežinojo apie konkurencijos teisės reikalavimus.  Visgi, pasak vyriausiojo pažeidimų tyrimo patarėjo E. Šato, tiek tyčiniai, tiek netyčiniai pažeidimai paprastai sukelia tokias pat neigiamas pasekmes vartotojams, todėl mažesnės finansinės sankcijos gali tikėtis tik pažeidimą pripažinusios įmonės.

Naujas įmones įsteigusiems asmenims taip pat tenka pareiga laikytis galiojančių įstatymų, tarp jų – ir Konkurencijos įstatymo, reikalavimų. „Esame parengę gidą verslo naujokams, kurį galima rasti mūsų institucijos interneto svetainėje, jame pateikiame visą būtiniausią informaciją bei atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus – nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose iki asociacijų veiklos ypatumų“, – sako Konkurencijos tarybos atstovas.

Apie galiojančius įstatymo reikalavimus ne tik svarbu žinoti vadovams ar atsakingiems asmenims, tačiau ir edukuoti visą komandą bei rengti reguliarius mokymus konkurencijos teisei užtikrinti. Taip komanda pati gebės apčiuopti signalus, kai rodos, kad „kažkas čia ne taip“, kurti vidines atitikties sistemas, įtraukiant esminę informaciją apie Konkurencijos įstatymo reikalavimus. „Be to, dėmesys konkurencijos principams, demonstruojamas įmonės vadovų lygmeniu, taip pat siunčia stiprų ir aiškų signalą visiems įmonės darbuotojams apie pageidaujamą elgesį ir įmonės vidinę kultūrą“, – visumą akcentuoja E. Šatas.

Pranešti apie įtariamus kartelinius susitarimus ar pastebėtus signalus galima el. paštu praneskmums@kt.gov.lt arba užpildyti pranešimo formą tarybos interneto svetainėje. Pranešėjų konfidencialumas garantuojamas.