Internetinės paieškos spąstai: vienas žodis užklausoje gali kardinaliai pakeisti jūsų požiūrį ir net įsitikinimus

Įrašydami užklausas į paieškos laukelį mes nesąmoningai įdedame dalelę savo įsitikinimų, o algoritmai grąžina atsakymus, kurie sustiprina jau turimą požiūrį. Tai vyksta beveik nepastebimai, todėl susidaro iliuzija, kad gauname objektyvią informaciją, nors iš tikrųjų ji tik atkartoja mūsų nuostatas. 

Viename neseniai publikuotame moksliniame darbe tyrėjai prašė dalyvių įvertinti savo nuomonę įvairiomis temomis, tai nuo branduolinės energetikos iki kofeino poveikio. Po to dalyviai turėjo ieškoti informacijos internete, kad praplėstų žinias. 

Paaiškėjo, kad nuo devynių iki trisdešimt keturių procentų įvestų užklausų buvo šališkos. Vietoje neutralaus klausimo apie kofeino poveikį sveikatai, žmonės rašė arba apie kofeino žalą, arba apie jo naudą. Tai lėmė, kad paieškos sistema pateikė atsakymus, atitinkančius būtent tokią kryptį. Dirbtinis intelektas, kuris dabar vis dažniau kuria paieškos santraukas, tik dar labiau sustiprina šį reiškinį.

Įdomiausia tyrimo dalis prasidėjo tuomet, kai dalyviams buvo rodomi atsitiktinai parinkti rezultatai. Žmonės, kurie skaitė apie branduolinės energijos naudą, pradėjo ją vertinti palankiau ir laikyti saugesne. Tie, kurie susidūrė su straipsniais apie kofeino privalumus, noriau gėrė kavą. 

Net neutraliai suformuluotos užklausos pakreipdavo jų požiūrį viena ar kita kryptimi. Pakako vieno žodžio, kad vartotojas pasuktų skirtingu keliu. Svarbiausia tai, jog mažiau nei dešimt procentų dalyvių suprato, kad patys į paiešką įrašė savo išankstines nuostatas.

Žmonės renkasi žodžius, kurie dera su jų įsitikinimais, net jei patys to nepastebi. Pasiūlymas pakeisti užklausą ar pastebėjimas, kad ji šališka, beveik neveikia. Žmogus ir toliau ieškos taip, kaip jam įprasta. 

Tai kelia klausimą, ar galime ką nors pakeisti technologijų lygmenyje. Galbūt paieškos sistemos turėtų rodyti ir teigiamas, ir neigiamas temas, nepriklausomai nuo įvesto klausimo. 

Tačiau iškyla abejonė, ar tai iš tiesų pakeistų vartotojų mąstymą. Jei kas nors tiki, kad, pavyzdžiui, bananai yra pavojingi dėl radiacijos, net parodytas mokslinis įrodymas gali nepajudinti jo įsitikinimo.

Tyrėjai taip pat išbandė, kas nutiktų, jei paieškos sistema sąmoningai pateiktų platesnius rezultatus arba papildytų šališkas užklausas neutraliu turiniu. Paaiškėjo, kad poliarizacija sumažėjo, o vartotojai tokius rezultatus įvertino kaip vienodai naudingus. 

Tai rodo, kad technologija gali padėti ne tik patvirtinti mūsų nuomones, bet ir suteikti platesnį vaizdą. Vis dėlto kyla klausimas, ar didžiosioms technologijų bendrovėms rūpi toks rezultatas, jei iš to nėra tiesioginės finansinės naudos.

Paieška kaip mūsų minčių pratęsimas

Svarbu suprasti, kad paieškos sistemos nėra tik žinių šaltinis. Jos veikia kaip mūsų minčių pratęsimas. Įvedame į laukelį tai, kas kyla galvoje, ir jei mintis jau yra nuspalvinta emocija ar nuostata, būtent tokį atspalvį ir gausime atgal. Algoritmas tik dar labiau sustiprina tai, kas sklinda iš mūsų vidaus.

Paradoksalu, bet šiuolaikinė problema nėra informacijos trūkumas. Priešingai, turime jos tiek daug, kad viena užklausa gali nulemti visą mūsų suvokimo kryptį. Vienas žodis gali pastūmėti mus į pasaulį, kuriame Žemė laikoma plokščia, žmonės esą valdosi paslaptingų jėgų, o sveikatos apsaugos sistema tampa priemone sąmokslams. Tai rodo, jog gyvename laikais, kai ne informacijos kiekis, o mūsų gebėjimas ją filtruoti ir vertinti lemia, kokiame pasaulyje gyvensime.