Giljotina yra vienas garsiausių egzekucijos įrankių istorijoje, tačiau ar žinojote kaip ji atsirado? Tikroji istorija nustebins net ir visko mačiusius

Šis įrenginys ne tik įbaugino visą Europą, bet ir tapo populiariosios kultūros dalimi. Giljotina buvo naudojama daugiau nei 200 metų, o paskutinis žmogus, kuriam buvo įvykdyta bausmė dar 1977 metais! Kaip ji atsirado? Kodėl tapo tokia galinga revoliucijos ikona? Pažvelkime į giljotinos istoriją iš arčiau.

Kaip atsirado giljotina?

Nors egzekucijos buvo vykdomos nuo senų laikų, giljotina tapo išskirtiniu įrankiu dėl savo „humaniškumo. Iki jos pasirodymo mirties bausmės buvo lėtos ir skausmingos – žmonės būdavo pakariami, sudeginami, ketvirčiuojami arba nukertama galva kalaviju.

XVIII amžiaus pabaigoje Prancūzijoje kilo diskusijos, kaip egzekucijas padaryti greitesnes ir mažiau žiaurias. Gydytojas Joseph-Ignace Guillotin 1789 metais pateikė pasiūlymą suvienodinti mirties bausmės vykdymą visiems, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Jo idėja – sukurti įrenginį, kuris greitai ir neskausmingai nukirstų galvą.

Taip gimė giljotina – mechaninis prietaisas su aštriu, pasviru peiliu, kuris krisdavo ant nuteistojo kaklo. Nors pats Guillotin šio įrenginio nesukūrė, jo pavardė tapo neatsiejama nuo šio mirties įrankio.

Giljotinos aukso amžius

Giljotina tapo pagrindiniu egzekucijų metodu Prancūzijoje, ypač per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją (1789–1799 metais). Ji tapo teroro simboliu, kai per trumpą laiką buvo įvykdyta tūkstančiai egzekucijų.

• 1793 metais karalius Liudvikas XVI buvo giljotinuotas po revoliucinio tribunolo nuosprendžio.
• 1793 metais karalienė Marija Antuanetė taip pat prarado galvą po teismo proceso.
• Jakobinų teroro laikotarpis (1793–1794 metais) pasižymėjo masinėmis egzekucijomis, kai per kelis mėnesius buvo giljotinuota tūkstančiai žmonių, įskaitant revoliucijos lyderius Robespjerą ir Dantoną.

Po revoliucijos giljotina išliko oficialiu mirties bausmės vykdymo įrankiu Prancūzijoje ir buvo naudojama iki pat XX amžiaus pabaigos.

Paskutiniai giljotinos panaudojimai

Nors atrodo, kad giljotina priklauso istorijai, ji buvo naudojama stebėtinai ilgai.

• Paskutinė vieša egzekucija Prancūzijoje įvyko 1939 metais Marselyje, kai buvo giljotinuotas nusikaltėlis Eugene Weidmann. Po šio įvykio viešos egzekucijos buvo uždraustos;
• Paskutinė giljotinuota moteris Prancūzijoje buvo Germaine Leloy-Godefroy 1949 metais;
• Paskutinė egzekucija giljotina Prancūzijoje įvyko 1977 metais. Tada buvo įvykdyta mirties bausmė Hamidui Djandoubi, kuris buvo nuteistas už žmogžudystę ir kankinimus.

Giljotina oficialiai nustojo veikti Prancūzijoje 1981 metais, kai šalyje buvo visiškai panaikinta mirties bausmė.

Ar giljotina dar naudojama šiandien?

Oficialiai giljotina nebenaudojama nė vienoje pasaulio šalyje. Vis dėlto ji išlieka stipriu istoriniu simboliu ir yra eksponuojama muziejuose.

Tačiau verta paminėti, kad:

• Saudo Arabijoje ir kai kuriose kitose Artimųjų Rytų šalyse vis dar taikomos egzekucijos nukertant galvą kalaviju. Tai tam tikra prasme galima laikyti modernia giljotinos alternatyva.
• Kai kurių ekstremistinių grupuočių įvykdomos egzekucijos primena giljotinos naudojimą, tačiau jos atliekamos primityvesniais metodais.

Giljotinos palikimas šiandien

Nors giljotina buvo sukurta kaip humaniškesnis egzekucijų metodas, šiandien ji laikoma žiaurumo ir teroro simboliu.

• Ji dažnai vaizduojama filmuose ir knygose, ypač kalbant apie Prancūzijos revoliuciją;
• Dalis istorikų ginčijasi, ar giljotina iš tiesų buvo mažiau skausminga nei kiti egzekucijos metodai. Kai kurie tyrimai rodo, kad smegenys gali išlikti aktyvios kelias sekundes po galvos nukirtimo;
• Prancūzijoje giljotina tebėra stiprus istorinis simbolis, o kai kurie kraštutiniai politikai net yra siūlę ją grąžinti kaip bausmę už sunkiausius nusikaltimus (nors tai mažai tikėtina).

„Giljotina ne tik baigė tūkstančių žmonių gyvenimus, bet ir pakeitė pasaulio požiūrį į teisingumą bei bausmes. Tai istorijos dalis, kurią svarbu prisiminti, bet negrąžinti“, – įsitikinęs istorikas.

Giljotina – vienas garsiausių egzekucijos įrankių istorijoje. Ji tapo revoliucijos ir teroro simboliu, tačiau išliko naudojama beveik 200 metų. Šiandien ji tapo praeities reliktu, tačiau diskusijos apie mirties bausmę vis dar vyksta.