Šių miltų geriau nenaudoti net jei galiojimas dar nesibaigė, tokių miltų kepiniams naudoti negalima

Dauguma į tai nekreipia dėmesio – tiesiog pasitikrina galiojimo datą ant pakuotės ir toliau kepa pyragus, sausainius ar duoną. Tačiau gamintojų nurodyta data yra tik rekomendacinė. Miltai gali būti praradę kokybę gerokai anksčiau, ypač jei buvo laikomi netinkamomis sąlygomis. Ir svarbiausia – yra vienas požymis, kuris pasako viską vos tik atidarius pakuotę.

Tam tikras kvapas, pasikeitusi spalva ar net tekstūra gali reikšti, kad produktas tapo netinkamas vartojimui. Tai nėra tik apie skonį – kalbama apie sveikatą. Sugedę miltai gali paveikti virškinimą, sukelti alergines reakcijas ar sugadinti visą kepinį. Todėl verta žinoti, kaip išvengti tokių situacijų.

Kiek laiko iš tiesų galioja miltai

Nors ant pakuočių dažnai rašoma „geriausia suvartoti iki“, tai nereiškia, kad pasibaigus šiai datai produktas automatiškai tampa pavojingas. Vis dėlto, laikui bėgant miltuose esantys natūralūs riebalai pradeda gesti. Būtent tai ir lemia, kad miltai gali įgyti nemalonų kvapą, prarasti struktūrą ir tapti netinkami kepimui.

Skirtingų rūšių miltai genda skirtingai. Pavyzdžiui, kvietiniai ir ruginiai miltai (balti arba aukščiausios rūšies) paprastai išsilaiko iki vienerių metų. Visgi viso grūdo miltai, kuriuose yra daugiau riebalų, linkę gęsti greičiau – apie pusę metų. Kitos rūšys, tokios kaip kukurūzų, grikių ar avižų miltai, laikosi apie 4-6 mėnesius, o riešutiniai ar sėklų pagrindu pagaminti – tik 3-4 mėnesius. Ryžių miltai paprastai galioja apie 6-8 mėnesius.

Kaip suprasti, kad miltai jau netinkami

Svarbiausias ir pirmas požymis – kvapas. Jei atidarius pakuotę jaučiamas nemalonus, rūgštokas ar pasenęs kvapas, tai reiškia, kad miltuose esantys riebalai jau oksidavosi. Tokie miltai nebetinka naudojimui. Tai ne tik apie skonio praradimą – oksiduoti riebalai kenkia organizmui.

Dar vienas signalas – pasikeitusi spalva arba susiformavusios gumulėliai. Tai reiškia, kad į pakuotę pateko drėgmės, o tai jau kelia pelėsio ar mikroorganizmų atsiradimo riziką. Jei pastebite smulkius vabzdžius ar jų pėdsakus – miltus reikia nedelsiant išmesti, net jei galiojimo data dar nėra pasibaigęs.

Tiesa, kartais net pasibaigus galiojimo terminui miltai gali atrodyti geri. Jei jie nekvepia blogai, neturi gumulėlių ir yra sausos, birios struktūros – tikėtina, kad naudoti juos dar galima. Tačiau verta stebėti kepinių kokybę – jei kepinys gaunasi trapus, sausas ar keistos tekstūros, gali būti, kad produktas jau pradėjo prarasti savo savybes.

Kaip tinkamai laikyti miltus

Miltų laikymo būdas labai stipriai veikia jų galiojimo laiką. Geriausia juos laikyti hermetiškai uždarytame inde, tamsioje ir vėsioje vietoje – ne virš orkaitės ar šalia radiatorių. Kambario temperatūroje, sandariame inde, jie gali išlikti geri net metus.

Kitas variantas – laikymas šaldytuve ar net šaldiklyje. Jei norite pailginti miltų galiojimą, ypač kalbant apie viso grūdo ar riešutinius miltus, verta juos laikyti šaltoje vietoje. Šaldytuve miltai išsilaiko apie metus, o šaldiklyje – net iki dvejų metų. Svarbiausia – kad pakuotė būtų visiškai sandari, nes kitaip į miltus gali patekti drėgmės, dėl kurios jie taps lipnūs ar susiformuos gumulai.

Tik būtina prisiminti: išėmus iš šaldytuvo ar šaldiklio, miltus reikia palikti kambario temperatūroje, kad sušiltų prieš naudojimą. Kitaip gali susidaryti drėgmė, kuri pažeis jų tekstūrą ir gali turėti įtakos kepinių kokybei.

Miltai yra gan paprastas, bet labai jautrus produktas. Jų kokybė tiesiogiai veikia tiek jūsų sveikatą, tiek kiekvieną kepinį. Užtenka vos vieno kvapo, kad suprastumėte – šio produkto geriau nenaudoti. O jei rūpinatės savo šeimos mityba ir norite, kad kepiniai būtų ne tik skanūs, bet ir saugūs, verta prisiminti šiuos ženklus ir tinkamas laikymo sąlygas.